Kad kalkiniai dažai patvariai laikytųsi, jais galima dažyti tik švarų naują arba seną gerai nuvalytą ir dar pertrintą tinkuotą paviršių. Betono ir plytų paviršius taip pat turi būti švarus. Jeigu senų kalkinių dažų sluoksnis yra plonas ir tvirtai laikosi, jo nuimti nereikia.
Kalkiniais dažais dažytą paviršių pažinti nesunku. Užtaškius vandens, kalkiniai dažai šlampa ir tamsėja labai nežymiai, tuo tarpu klijiniai dažai sušlapę labai patamsėja ir sugeria vandenį. Klijinių ar aliejinių dažų, kaip ir apmušalų, liekanas, prieš dažant kalkiniais dažais, nuo paviršiaus reikia švariai nuvalyti.
Kalkėmis paprastai baltinama ar dažoma du kartus: pirmą kartą kiek skystesniu kalkių pienu gruntuojama, antrą kartą truputį tirštesniu — dengiama.
Gruntavimui kalkių pienas ar kalkiniai dažai paruošiami taip:
2,5 kg kalkių tešlos išmaišoma pirma mažame vandens kiekyje, o paskui — praskiedžiama iki 10 litrų.
Norint, kad gruntas lėčiau džiūtų ir tvirčiau laikytųsi, dedama dar apie 50-100 g valgomosios druskos arba alūno. Druska arba alūnas ištirpinamas atskirai 1-2 litruose karšto vandens, tirpalas supilamas į tirštai išmaišytas kalkes ir tik po to skiedžiamas iki darbui tinkamo tirštumo (iki 10 1). Kad baltintas paviršius atrodytų baltesnis, į kalkes dedama truputį ultramarino.
Jei numatoma dažyti spalvotai, dedama dar atitinkamų kalkėms atsparių pigmentų. Juos reikia pirma sumaišyti su trupučiu vandens, kad gautųsi tiršta masė, ir tik tada supilti į kalkių skiedinį. Dedant sausus dažus iš karto į kalkes, jie gerai neištirpsta, dažant trinasi ir nudažytame paviršiuje pasilieka spalvoti ruožai, dėmės.
Panašiai ruošiami kalkiniai dažai ir dengimui. Tik jie turi būti truputį tirštesni — tam pačiam kiekiui vandens reikia imti daugiau kalkių tešlos (apie 3-4 kg). Pigmentų dedama ne daugiau kaip 10% kalkių tešlos svorio (šiuo atveju 300— 400 g), nes didesnio kiekio dažų kalkės nepajėgia sujungti, ir nudažytasis paviršius tepasi. Norint, kad spalvos būtų sodresnės, į tirštas kalkes reikia pridėti jų jungimą didinančių (stiprinančių) priedų: nugriebto pieno, varškės, kazeino, pokosto, galvijų kraujo. Sodrių spalvų kalkiniais dažais be minėtų priedų nudažytą fasadą pirmas smarkesnis lietus gali nuplauti.
Statybinių atliekų išvežimas
Su kalkėmis galima maišyti visus žemės kilmės ir kai kuriuos dirbtinius pigmentus.
Norint iš anksto įsitikinti, kurie pigmentai kalkėms yra atsparūs, kurie — ne, galima padaryti tokį paprastą bandymą. Paimti žiupsnelį to paties pigmento, pavyzdžiui, ultramarino, ir vienoje stiklinėje ar buteliuke suplakti jį su kalkių pienu, kitoje — su vandeniu atskiesta kreida. Tą patį galima padaryti su abejotino atsparumo pigmentais, pavyzdžiui, su Berlyno mėlynaisiais arba chromo geltonaisiais. Netrukus Berlyno mėlynųjų spalva kalkėse išbluks, chromo geltonųjų pasikeis oranžinę.
Baltinimui ir dažymui kalkiniais dažais vartojami 1,5-2 m ilgio kotais apvalūs teptuvai¬mojuokliai. Jie gaminami iš šerių arba ašutų. Šerių teptuvai yra geresni. Tvarkingai sudėti ir sulyginti šeriai arba ašutai stipriai surišami virvute ir į juos įsmeigiamas trikampiu nusmailintas kotas.
Kad kalkiniai dažai galėtų gerai sukietėti, jie turi lėtai džiūti. Todėl, prieš dažant, labai sausą paviršių patariama sudrėkinti. Nepatariama dažyti karštą vasaros dieną prieš saulę esančio paviršiaus. Geriau dažyti pavėsyje esančias sienas, o smarkiai džiūstantį dažytą paviršių protarpiais apipurkšti vandeniu. Kalkiniais dažais geriausia dažyti vėsiomis dienomis, ypač smulkiai lynojant. Smarkaus lietaus reikia vengti, nes tik ką nudažytą paviršių gali nuplauti.
Gerai kalkiniais dažais nudažytas paviršius yra patvarus ir gražiai atrodo. Medžiaga yra pigi ir visiems gali būti prieinama. Be to, ir darbas nesudėtingas.
