Ficus elastica yra atogrąžų augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Augalas turi didelius, ovalo formos lapus ir gali greitai augti. Natūralioje aplinkoje augalas gali pasiekti iki 25 metrų aukštį. Pradedantiesiems augalas nėra pats lengviausias augalas, tačiau jį galima auginti patalpose kaip kambarinį augalą.
Prižiūrint stambialapį fikusą, svarbu užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos, drėgmės ir šilumos. Geriausia augalo vieta yra pietinėje arba rytinėje kambario pusėje, kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrint, fikusas gali puikiai papildyti bet kurią kambarinių augalų kolekciją.
Ar galima stambialapį fikusą auginti patalpose?
Nors guminiai augalai yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti ir jiems gali būti taikomi specifiniai optimalaus augimo reikalavimai. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso, o patalpose jie paprastai užauga iki maždaug 2–3 metrų.
Yra daug skirtingų Ficus elastica rūšių, kurias galima auginti patalpose, kurių kiekviena turi savo unikalią spalvą ir išvaizdą. Jei suteiksite jiems tinkamas sąlygas, pvz., pakankamai, bet be tiesioginių saulės spindulių, jie visi klestės.
Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpose, turėsite įsigyti jauną medelį iš darželio. Sodinkite į ne mažesnį kaip 40 cm pločio vazoną su drenažo skylutėmis. Užpildykite puodą durpių samanų, perlito ir smėlio arba vermikulito mišiniu. Reguliariai laistykite medį, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda gelsti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.
Fikuso augalai, kaip ir daugelis kitų tos pačios genties augalų, geriausiai veikia ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Jie gali toleruoti kai kuriuos rytinius saulės spindulius, tačiau geriausia juos pašalinti iš tiesioginio pietų saulės spindulių kelio, kad nesudegtų lapai. Augalai, negaunantys pakankamai šviesos, neteks apatinių lapų, o jų lapų spalva taps blanki, o ne šviesi ir blizgi.
Laistant fikuso augalą svarbu, kad žemė būtų drėgna, tačiau būkite atsargūs ir neperlaistykite, nes tai gali sukelti problemų. Drėgmės lygio patikrinimas pirmuosiuose dirvožemio coliuose yra geras būdas sužinoti, ar augalui reikia daugiau vandens.
Paprastai stambialapius fikuso augalus geriausia laikyti vidutinėje arba šiltoje 16-24 laipsnių temperatūroje, esant vidutiniam drėgmės lygiui. Jei jūsų namai yra sausi, galbūt norėsite investuoti į patalpų drėkintuvą, kad padidėtų drėgmė.
Genėjimas – tai negyvų ar mirštančių lapų ir augalų liekanų pašalinimas, siekiant pagerinti augalų augimą. Visada naudokite švarias žirkles, kad sumažintumėte ligos tikimybę. Niekada nepjaukite pageltusių audinių, nes tai gali pakenkti augalui. Būtinai padarykite švarius pjūvius, nes per didelė žala gali užkrėsti augalą.
Paprastai nerekomenduojama kambarinių augalų tręšti per dažnai ar per daug, nes tai gali sukelti sveikų augalų permaitinimą. Pertręšę augalai gali ištempti ir per greitai išaugti jų šaknys.
Didžialapis fikusas nėra išrankus, kai kalbama apie dirvožemio sudėtį. Tikriausiai tiks bet kokia gera, greitai nusausinanti vazoninė žemė. Daugelis kambarinių gėlių augintojų renkasi kaktusų mišinį. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.
Šį augalą galima dauginti paimant iš augalo auginius arba sėjant sėklas. Norėdami dauginti auginiais, turėsite paimti auginį, turintį vieną lapą, ir penkias valandas pamirkyti vandenyje, kad išsiskirtų pieno sultys. Prieš sodindami, susukite lapą ir lengvai pririškite prie kuolo, tada pasodinkite auginį. Auginius reikia sodinti į durpių ir smėlio mišinį į dauginimo dėžę arba nedidelį vazonėlį, kurio gylis yra apie du centimetrai. Geriausia dauginimo dėžę šildyti iš apačios (25-28 laipsnių Celsijaus) ir sukurti drėgną aplinką. Tinkamiausias laikas dauginti – kovo-balandžio mėn. Auginiai greičiau įsišaknys, jei pjūvis bus padengtas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.
Norint užtikrinti, kad dideli augalai ir toliau energingai augtų, svarbu juos genėti pavasarį. Panašiai jauni augalai turėtų būti palaikomi, kad jie augtų stačiai. Galiausiai, norint paskatinti jaunų augalų šakotumą, viršutinį žemės sluoksnį reikia periodiškai pašalinti.
Kasmet vasario ir kovo mėnesiais persodinami jauni augalai, vazono skersmuo padidinamas 4-5 cm. Tai padeda užtikrinti, kad augalas išliks sveikas, taip pat neleidžia šaknims peraugti. Augalas greitai auga tinkamomis sąlygomis, todėl jį reikės persodinti kasmet, kol pasieks norimą aukštį.
Kenkėjai ir ligos gali būti didelė problema plačialapiams fikusams.Jei galite, geriausia anksti pasigauti infekciją ir gydyti ją agresyvesniu metodu, pvz., Nimba medžio aliejumi.
Yra įvairių ligų, kurios dažniausiai paveikia augalus, įskaitant šaknų puvinį, lapų dėmėtumą, botritą, rūdis, miltligę ir pietinę miltligę. Jei ant augalo lapų ar stiebo yra sausų baltų pluta dėmių, tai gali reikšti žalą, padarytą palietus augalą.
Šis augalas yra nuodingas ir gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą, jei suvalgoma kuri nors augalo dalis. Jei kas nors suvalgo didelį augalo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems asmenims taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su fikusu patartina mūvėti pirštines.
Kokie dažniausiai užduodami klausimai?
Dėl ko krenta stambialapių fikusų lapai?
Yra keletas priežasčių, kodėl lapai gali nukristi nuo augalo, pavyzdžiui, jei jis netinkamai laistomas, yra kenkėjų, supuvusios šaknys arba staigūs temperatūros pokyčiai.
Siekiant užtikrinti augalo sveikatą, vengti staigių temperatūros pokyčių ir palaikyti pastovią 15-20 laipsnių temperatūrą.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl fikuso lapai gali kristi, yra ta, kad nėra pakankamai šviesos.
Kodėl lapai keičia spalvą iš žalios į rudą?
Yra keletas priežasčių, kodėl stambialapių fikusų lapai gali paruduoti, pavyzdžiui, netinkamas laistymas, kenkėjai, šaknų puvinys, aukšta temperatūra, nepakankamas apšvietimas ir netinkama mityba.
Dėl ko nukrenta augalų lapai?
Yra keletas galimų lapų kritimo priežasčių, įskaitant perlaistymą, perlaistymą, šaknų puvinį, kenkėjus, nepakankamą apšvietimą ir aukštą temperatūrą. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie lapų kritimo, todėl svarbu į juos visus atsižvelgti bandant nustatyti problemos priežastį.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl geltoni lapai dažnai turi nelygius kraštus, yra ta, kad rudenį fotosintezės procesas gali būti ne toks efektyvus, kai dienos trumpesnės ir šviesos lygis mažesnis. Dėl to lapai gali pageltonuoti, o paskui lengviau nulūžti, todėl kraštai gali būti nelygūs.
Fikuso lapų kraštų pageltimą gali sukelti nepakankamas šėrimas. Augalų augimo laikotarpiu augalą reikėtų kas mėnesį duoti subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, tačiau šaltesniais mėnesiais augalo nemaitinti.
