KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA?

KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA?

Ar iš tikrųjų lapas yra žalias? O, gal būt, mums taip tik atrodo? Kad augalai žali nuo chlorofilo, jau žinome. O gal lape yra dar kitų dažančiųjų medžiagų, kurios pradeda veikti kaip tik rudenį? Ar galima tuo įsitikinti? Paimkime lapą — paprastą, pirmą pasitaikiusį. Aišku, žalią, gyvą. Supjaustykime jį smulkiais gabaliukais ir užpilkime spiritu. Palaukime ligi kitos dienos, kad lapo dažančiosios medžiagos išsiskaidytų, arba pavirinkime mūsų „salotas” (tiktai atsargiai, nes spiritas gali lengvai užsidegti). Spiritas pasidarys žalias kaip smaragdas, o pas — baltas kaip sugeriamasis popierius. Dabar supilkite žalią spiritą į mėgintuvėlį ir pridėkite benzino. Gerai suplakite. Kai benzinas, būdamas lengvesnis, išplauks į paviršių, jis bus nusidažęs gražia žalia spalva, nes chlorofilas jame puikiai išsiskaido. o spiritas? Spiritas liks geltonos auksinės spalvos. Geltonos dažančios medžiagos lydi chlorofilą per visą lapo gyvenimą. Jas tik „maskuoja” stipri, intensyvi chlorofilo spalva. Rudenį, kai lapas apmiršta ir susidaro skiriantis jį nuo augalo žievės sluoksnelis, chlorofilas nustoja gamintis. Tačiau chlorofilas irsta toliau. Tuo greičiau, kuo daugiau yra saulės. žinoma, čia turi reikšmės ir temperatūros kritimas. Taigi, pranykus žalumai, pasirodo ryškios auksinės spalvos. Bet juk kai kurie lapai visai nepagelsta. Laukinės vynuogės yra purpuro spalvos, ožekšnio lapeliai yra tokie raudoni, jog atrodo violetiniai. Iš ko atsiranda šios gražios spalvos? Tai — antocianas, ta pati dažomoji medžiaga, kuri suteikia spalvą burokams ir raudonoms arba žydroms gėlėms. Taigi antocianas lapuose atsiranda greičiau, kai krinta temperatūra (kokią spalvą rudenį turi dygstantieji rugiai?), kai jie yra ryškiai apšviesti, pagaliau kai lape ima kauptis angliavandeniai. Kaip tik tokios sąlygos atsiranda rudenį. Raudonas ir auksinis medžių apdaras rodo, kad medis pasiruošė žiemos poilsiui, o lapai, auksiniai lapai tuoj tuoj nukris…

KOKS AUGALAS TURI DIDŽIAUSIUS LAPUS?

Kur reikia ieškoti augalų su dideliais lapais? žinoma, ne Sacharos dykumos smėlynuose ir ne sausringose Azijos stepėse, bet ten, kur daug drėgmės.

Plačiose Amazonės upės šakose, tarp neperžengiamų atogrąžų miškų, kur oras šiltas ir drėgnas kaip pirtyje, auga puiki karališkoji viktorija (victoria regia). Plaukiojantieji viktorijos lapai į viršų užlenktais kraštais panašūs į milžiniškas keptuves; jų skersmuo — daugiau nei du metrai. Ant tokio lapo galima pasodinti dvejų—trejų metų vaiką, ir jis laikysis ant jo vandenyje kaip valtyje. Viršutinioji lapo pusė lygi, ryškiai žalia, o apatinė — purvinai raudona, išraizgyta storų gyslelių tinklu ir apaugusi ilgais šereliais. Viktorijos žiedai panašūs vandens lelijų žiedus, tiktai jie žymiai didesni, jų skersmuo siekia 40 centimetrų. Nuo senų laikų viktorija auginama Europos daržuose.

Sekite Mus