KODĖL SLIDININKAS IŠSILAIKO SNIEGO PAVIRŠIUJE?

Pirma išsiaiškinsime, kuo skiriasi slėgimo jėga ir slėgimas. Jėga, kuria žemė traukia kiekvieną kūną, vadinama svorio jėga, arba kūno svoriu. Šios jėgos slegiamas, kiekvienas laisvai mestas kūnas krinta žemės rutulio spinduliu; jeigu jis yra ant kokios nors atramos, tai ją spaudžia; pagaliau, jeigu jis pakabintas, pavyzdžiui, ant virvės arba ant siūlo, tai ją įtempia. Vadinasi, jeigu ant stalo padėsime plytą, tai ji slėgs stalą. Bet kurį paviršiaus slėgimą vadiname slėgio jėga. Slėgio jėga matuojama svoriu. Taigi plytos slėgio į stalą jėga visuomet lygi plytos svoriui. Iš to išvada: nepaisant, kaip padėsime plytą ant stalo, slėgimo jėga visada bus vienoda.

0 slėgimu įprasta vadinti jėgą, kuria kūnas veikia 1 kvadratinį paviršiaus centimetrą. Aišku, plyta įvairiose padėtyse veiks stalą vienoda slėgimo jėga, bet skirtingu slėgimu. Tuo atveju, jeigu ji gulės ant stalo plokščiai, t. y. ta plokštuma, kuri turi didžiausią paviršių, tai slėgs mažiau, negu gulėdama šonu arba statmenai. Panašus reiškinys vyksta, kai išpilame vandenį iš stiklinės lėkštę. Vandens slėgimo jėga lėkštės dugną ir stiklinės dugną yra vienoda, tačiau slėgimas pirmuoju atveju yra mažesnis, nes lėkštės dugno paviršius yra didesnis už stiklinės dugno paviršių.

Slėgimo dydį galima apskaičiuoti, padalijus slėgimo jėgą, veikiančią į paviršių, iš to paviršiaus kvadratinių centimetrų skaičiaus. Pavyzdys: 100 kilogramų sveriąs kūnas guli 100 kvadratinių centimetrų paviršiuje. Tuomet slėgimo į paviršiu jėga yra lygi 100 kilogramų, o slėgimas kG 100 kG : 100 cm2= 1 —cm2 kG/cm2 slėgimas buvo pavadintas technine atmosfera. Visa tai išsiaiškinę, galime betarpiškai atsakyti į klausimą, iškeltą antraštėje. Sniego dribsniai, krisdami ant žemės, sugula vienas ant kito ir drauge su oru, esančiu tarp jų, sudaro purų sluoksnį. Sniegui persmeigti nereikia didelio slėgimo.

Užtenka jame vertikaliai pastatyti lazdą, kartelę arba storą geležinį strypą — jų galai greitai lįs gilyn į sniegą. O jeigu šiuos daiktus padėsime ant sniego gulsčiai, jie truputį įsispaus jį. žinoma, geležinis strypas klimps giliau, negu lazda arba kartelė, nes jis yra sunkesnis, nors šie daiktai ir bus vienodo didumo. Stačios lazdos, strypo arba kartelės slėgimas toks didelis, kad sniegas susispaudžia. Užtat, jeigu tie patys daiktai bus padėti ant sniego gulsti, slėgimas žymiai sumažės, ir tuo pačiu mažiau slėgs sniego. dribsnius. 2mogus, sveriantis 70 kilogramų, veikia paviršių 70 kG slėgimo jėga. Tarkime, kad vieno slidžių batelio pagrindo plotas yra 330 kvadratinių centimetrų. 70 kG slėgimo jėgą padaliję iš 330 kvadratinių centimetrų, gausime slėgimo dydį. Jis lygus 0,21 kG/cm2. Šio slėgimo pakanka sniegui giliai įminti. –

Pastatysime batus ant slidžių, kurių ilgis, pavyzdžiui, 195 centimetrai, o plotis — 8 centimetrai. Atėmę 15 centimetrų ilgio slidžių galiuką, nesiremiantį sniegą, gausime vienos slidės, spaudžiančios sniegą, plotą: 180 cm X8 cm–1440 cm2, o dviejų slidžių — 2880 cm2. Vadinasi, jeigu slidininkas stovi ant abiejų slidžių, slėgimas sniegą bus: 70 kG : 2800 cm2 = 0,024 kG/cm2. Šis slėgimas yra beveik dešimt kartų mažesnis už bato slėgimą. Taigi slidės klimpsta žymiai mažiau, negu koja be slidės. Šis reiškinys praverčia ne tik slidininkams. Kad mechaninis transportas (pavyzdžiui, traktoriai, savivarčiai, tankai ir pan.) neklimptų smėlio grunte arba suartoj dirvoj, jis aprūpinamas ratais su plačiomis padangomis arba vikšrais.

Sekite Mus