KAS YRA LIEPSNA?

Liepsna yra dujų arba garų čiurkšlė, deganti ore. Žvakės, dujų degiklio, žibalinės lempos, malkų, anglies, benzino liepsna atsiranda šioms medžiagoms greitai jungiantis su atmosferos deguonimi, t. y. joms degant. Pavyzdžiui, uždegant šviečiamųjų dujų degikli, reikia prie degiklio angos sudaryti tokią temperatūrą, kurioje gali dujos jungtis su deguonimi. žemiausia temperatūra, reikalinga dujoms užsidegti, vadinama įsiliepsnojimo temperatūra.

Degimo procesas, esant pakankamai deguonies, trunka tol, kol išsisemia dujų atsarga. Taip vyksta todėl, kad, degant dujoms, išsiskirianti šiluma įkaitina gretimas dujų molekules ligi įsiliepsnojimo temperatūros. Šviečiamosios dujos turi daug anglies ir vandenilio junginių. Deginami tokie junginiai gali oksiduotis visiškai arba iš dalies. Jeigu deguonies patiekiama nedaug, tai oksiduotis suspėja tik vandenilis, o anglis laisvai išsiskiria.

Anglies dalelės liepsnoje įkaista ligi aukštos temperatūros ir šviečia kaip srovės įkaitintas volframo siūlelis mūsų elektros lemputėse. Šias anglies daleles lengva pastebėti: įterpkite į žvakės liepsną šaltos lėkštės kraštą ir pamatysite ant jos suodžių grynanglio — pėdsakus. O kaip dega žibalas lempoje? Norint,gauti liepsną, tai yra, kalbant paprasta kalba, uždegti lempą, reikia degantį degtuką priglausti prie žibalo prisigėrusio dardo. Tam tikras žibalo kiekis virsta garais. Kai garai pasiekia įsiliepsnojimo temperatūrą (apie +3001, atsiranda liepsna ir žibalas ima degti. Lygiai taip pat užsidega žvakė — pirma nuo degančio degtuko šilumos dalis parafino arba stearino virsta garais, paskiau garai, pasiekę įsiliepsnojimo temperatūrą, užsidega.

Šviečiamųjų dujų įsiliepsnojimo temperatūra yra +600°, benzino +230°, eterto + 188°, anglies disulfido +60°. Žvakės liepsna susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių. Viduje yra tamsus plotelis. Tame plotelyje garai dar nepasiekia įsiliepsnojimo temperatūros, nes prie jų negali prieiti oras. Norint tuo įsitikinti, pakanka greitai įkišti ten degtuko galvutę — ji neužsidegs. Stipriausiai šviečia vidurinis sluoksnis. Šiame sluoksnyje ne visos dujos dega, ir įkaitusios anglies dalelės ryškiai šviečia. Užtat išorinė liepsnos dalis yra karščiausia, nes kaip tik čia visos degiosios medžiagos visu smarkumu dega. Dažniausiai šis sluoksnis silpnai matomas. Kai kurie skysčiai, pavyzdžiui, benzinas ir eteris, išskiria daug garų paprastoje kambario temperatūroje.

Liepsnos temperatūra būna įvairi. Ji priklauso nuo degančios medžiagos ir deguonies kiekio. Liepsna pasiekia +2000°, šviečiamosioms dujoms degant gryname deguonyje. Gryname deguonyje degančio vandenilio liepsnos temperatūra yra +3000° Aukščiausią temperatūrą (+3500°) turi liepsna, atsiradusi degant acetileno dujoms deguonyje. Dėl jo aukštos temperatūros acetileno liepsna naudojama metalams suvirinti. Liepsnos spalva priklauso nuo degančios medžiagos. Anglies oksido liepsna yra žydra. Mineralinių druskų, pavyzdžiui, valgomos druskos, vario, stroncio druskų ir kt. priemaišos atitinkamai nudažo liepsną geltona, žalia ir raudona spalvomis.

Sekite Mus