AR UNGURIAI IŠEINA SAUSUMĄ?

Reikėtų trumpai atsakyti: ne, neišeina. Bet ir kam tai jiems reikalinga? Juk unguriai—žuvys; kvėpuojančios žiaunomis, vadinasi, oru, ištirpusiu vandenyje. Jie minta smulkiais vandens gyviais; o, gal būt, ir suminkštėjusia vandenyje dvėseliena. Sausumoje jiems lyg nėra ko veikti. Juk gyvūnai neturi tokio papročio nei iš šio, nei iš to, tiesiog dėl kaprizo, eiti „pasivaikščioti” neįprastoje aplinkoje, kurioje jiems sunku gyventi. Vadinasi, unguriai neišeina sausumon?.. Pasakysime taip: paprastai neišeina. Europos upių, ežerų ir didelių tvenkinių unguriai nesiveisia ten, kur gyvena, būdami suaugusiomis žuvimis.

Subrendę patinai ir patelės neršto laikotarpiui išplaukia j jūrą, traukia į dumblių priaugusius Atlanto vandenyno plotus, netoli Antilų salų, ir tik ten neršia. Suprantama, kad tokią kelionę gali atlikti unguriai, kurie gyvena upėse arba nutekamuose ežeruose. Bet ką daryti unguriams, kurie, dar mažos žuvelės, potvynio metu pakliuvo į nenutekamą baseiną? Nejaugi jie pasmerkti mirti, nepalikę palikuonių?

Visai ne! Kai jie subręsta ir ateina neršimo laikas, jie išeina sausumon (suprantama, ne plentu arba autostrada šliaužti į artimiausią upę). Pasinaudodami kiekvienu grioveliu, vagele su lietaus vandeniu, net labai rasota pieva, jie šliaužia į upelį arba upokšni, kurie pagaliau išveda juos į tikrą kelią — į upę, tekančią į jūrą. Vadinasi, atsitinka, kad unguriai. išeina sausumon, šliaužia ja. Atlikti tokius „pasivaikščiojimus” padeda jiems ir jų kūno forma, kuri leidžia šliaužti žeme kaip gyvatei, ir sandariai užsidarantys žiaunų dangteliai. Kitaip švelnios žiaunos, būdamos ore, per daug greitai išdžiūtų.

Sekite Mus