Tokioms ir panašioms klaidoms ištaisyti reikia ugdyti vaikų maskuliarinius jutimus. Raumenis galima ištreniruoti įvairiomis veiksenomis. Štai, pavyzdžiui, žaidimas ,,Skrendame lėktuvu!” Pastatykite tris kėdes jos bus lėktuvo salonas. Priekyje pasodinkite lėlę, meškiuką ar kurį kitą mėgstamą žaislą. Vaikas užima vidurinę vietą, o suaugęs atsisėda gale galėtų stebėti ir prireikus pataisyti.
1. Parodyk, kokie lėktuvo sparnai. (Is. tiesti rankas į šalis pečių lygyje – ne aukščiau ir ne žemiau.)
2. Kur lėktuvo propeleris? (Rankas iš tiesti į priekį pečių lygyje.) 3. Prisisegti diržus! prispausti prie kėdės atlošo.) 4. Kas tavo bendrakeleivis? Pasižiūrėk, kaip įsitaisiusi mama. (Galvą pasukti į dešinę ir į kairę, smakru paliečiant petį. tarsi stengiantis pamatyti, kas darosi užpakaly. Galvą laikyti vertikaliai, neatlošti.) 5. Skrendame! Stipriai laikykis! (Įsikibti rankomis į kėdės kraštus.) 6. Atskridome! (Atsisegti diržus laidavome liemenį. Pakelti galvą ir atlošti ją kiek galima atgal pasižiūrėti aukštyn į šviestuvus, paskui galvą nuleisti, smakru paliečiant krūtinę, ir pasižiūrėti, kaip reikės lipti iš lėktuvo.) 7. Laikas namo! (Vaikščiojam po kainbari.) 8. Po kelionės reikia nusiprausti! (Rankos per alkūnes sulenktos delnais žemyn. pirštai ištiesti, bet neįtempti, plaštakos nusvirusios. Greitai nepertraukiamais judesiais kratyti plaštakas, tarsi norint nukratyti nuo jų vandens lašus.)
Nesesti, negulti. Ikimokyklinio amžiaus vaikas su malonumu piešia, lipdo, įdėmiai klausosi skaitomų knygų, žiūri paveikslėlių. Dažnai vaikas, ramiai ką nors daręs, staiga ima galva eiti”, griebia viską, kas pakliūva po ranka, nuo stalo, visaip išsidirbinėja ant grindų, mėto žaislus. ,,Ir kas čia per vaikas!” įširdusi šaukia mama. Tačiau pykti nereikia, nes vaikas elgiasi kaip vaikas… Po sėdimo darbo” reikia vaikui leisti pajudėti. Vadovaujant vaiko veiksmams, tokio šėlimo bei išdykavimo nesunku išvengti. Vaiko poreikį judėti galima patenkinti ir žaidimu, kurį turi parodyti suaugusieji ir patys jam vadovauti..
Vienas toks žaidimas yra ,,Zoologijos sodo žvėrys”. Ponis. Suaugęs žmogus vežėjas – pakinko arkliuką, įtempia vadžias (virvelę, diržiuką). Iš pradžių arkliukas (vaikas) eina pamažu, paskui greitai šuoliuoja aplink ratu. o artėdamas prie stotelės, vėl lėtina žingsnį.
Dramblys. Vaizduodamas dramblį, vaikas keturpėsčias ,,sunkiai“ vaikščioja nelenkdamas per kelius kojų ir per alkūnes rankų. Laukinė katė. Atsiklaupti, iš šios padėties sėstis ant kulnų. rankas sulenkti per alkūnes ir sugniaužti kumščius. Katė pamato grobį išskečia nagus (pakelti plaštakas. palengva su jėga atgniaužti ir išskėsti pirštus). Grobio nesugavo – katė vėl įtraukia nagus (nuleisti plaštakas ir kartu sugniaužti kumščius). O kad katė atrodytų kaip tikra. reikia dar ir miauksėti.
Kengūra. Kengūra ne vaikšto, bet šokinėja iš karto abiem kojom. Priekinės kojos (rankos) sulenktos per alkūnes. Kuo toliau nušoka, tuo labiau panašu į kengūrą. Gandras. Visada stovi ant vienos kojos. kitą laiko pakėlęs ir prispaudęs. Kai dešinė pavargsta, stojasi kairiąja, o dešinę pakelia. Sparnai sudėti (rankos ištiestos atgal). Gandras braido po pelkę (einant aukštai kilnoti kelius). Gandras sustojo, ištiesė sparnus ir jais plasnoja (rankas laisvai kelti į šalis ir aukštyn, paskui nuleisti).
Jeigu reikia nusiraminti. Linksmas, patenkintas vaikas pareina iš lauko. Užuot ėjęs praustis, tarsi viesulas sukiojasi po kambarį, šokinėja, atsisėdęs valgyti, kas minutę šoka nuo kėdės. ,,Raminkis! Nesisukinėk!” pykstame mes. Bet juk vaikas tik ką bėgiojo, dūko. Jį dar valdo judėjimas. Ir iš karto jam sunku pereiti iš šios būklės į kitą. Suaugusieji greičiau susilauks norimo rezultato, jeigu įtrauks vaiką į žaidimą, kuris jį sudomins, nuramins.
1. Gultis aukštielninkam ant kilimėlio. Užsimerkti nuo ryškios saules”, tarsi gulėtum prieš saulę paplūdimyje, atsipalaiduoti. tikrina, ar nėra įtempimo atsipalaidavę kaklo raumenys. Suaugęs, šiek tiek pakeldamas ir nuleisdamas vaiko ranką ar koją, ,,sugnybimų“. ,,Raičiodamas” galvą, žiūri, ar
2. Sestis ant kilimėlio sukryžiuotomis kojomis. ,,Žarstysime smėlį“. Lenkti dešinę ranką ties grindimis kiek galima atgal, kartu sukant į ta pusę liemenį ir galvą. Darant priešingą judesi, grįžti į pradinę padėtį. Tokį patį pratimą atlikti ir kairiaja ranka. O dabar galima piešti ir rašyti ,,ant smėlio” ką nori. ,,Pilstysime smėlį“ iš vienos rankos į kitą. Sėdėti tiesiai, nekilnoti pečių. 3. Atsigulti kniūpsčiam. Pasipūškinsime upelyje! Judesiai laisvi, tokie, kokius vaikai įsivaizduoja, jeigu atsidurtų tokioje situacijoje. 4. Pabraidžiokime vandeny, pasirinkime akmenukų. Kelis surinkę, metame į vandenį: kuris toliau? Iš eilės dešiniąja ir kairiaja ranka. 5. Atsiklaupti, atsisėsti ant kulnų. Pasipliuškensime! Delnais muša vandenį, kad net ,,purslai tyška”. Nusidžiovinkime rankas nukratykime nuo pirštų vandenį. 6. Išlipame į krantą”. Atsargiai žengdami per ,,karštą smėlį“, ant galų pirštų einame ,,i pavėsį“. Žaidžiama tyliai, ramiai.
Mokėk pereiti iš vienos būklės į kitą. Vaikas dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kai tenka keisti
judėjimo pobūdį, nuo vieno veiksmo staigiai pereiti prie kito. Važiavo troleibusu, ramiai sėdėjo, stotelėje reikia greitai išlipti, kad nieko nesulaikytum. Žaidė ant grindų, bet mama pašaukė valgyti, teks viską sudėlioti į vietas. Norėdamas pakelti žaislą, turi pasilenkti, paskui išsitiesti, kad galėtų pasiekti lentyną. Kol iš kambario pateks į kiemą, reikės sukiotis čia į dešinę, čia į kairę. Galima vaiką patiems, mažu rengti tokiems įvairiems veiksmams. Žaidimas ,,Cirkas” kurie nori būti vikrūs ir ,,paslankūs”.
I areną išeina mažas dresiruotas šuniukas (jį vaizduoja vaikas). Dresiruotojas (suaugęs žmogus) komanduoja. Šuniukas keturiomis prieina prie kėdės (žemos, vaikiškos) ir ant jos úžlipa. Paskui atsistoja ant „užpakalinių kojų”, o viršutinės prispaustos prie ,,krūtinės” -,,tarnauja”. Nušokęs nuo kėdės, šuniukas trūkčiojančiais žingsneliais greitai bėga aplink areną (ratu). Išeina lokys. Vaikas parodo, kad jis taip pat moka vaikščioti ,,užpakalinémis kojomis“. Tiktai žengia lėtai, sunkiai.
Zonglierius. Vaikas lengvai pirštų galais pamėtėja aukštyn balionėlį. Zonglierius smarkiai meta į grindis didelį guminį sviedinį ir sugauna.
Lėtai išeina cirko arkliukas, paskui pradeda bėgti, prieš kliūtį atsistoja ant ,.užpakalinių kojų“ (liemenį šiek tiek atlošti atgal, į priekį ištiestas rankas sulenkti per alkūnes, sugniaužti kumščius). Dresiruotojas (suaugęs žmogus) laiko lazdelę. Arkliukas šokinėja per kliūtį: pirmyn-atgal, iš dešinės-iš kairės. Iš pradžių lazdelę galima paguldyti ant grindų, paskui kilnoti įvairiu aukščiu.
Klounas. Vaikas neša ant galvos nedidelę knygą, stengdamasis jos nenumesti, vaikšto po kambarį. Paskui mėgina išlaikyti ant galvos lengvesni daiktą – plastmasinę lėkštelę ir lėlių puodelį.
Beždžionėlė (vaikas) užbaigia spektaklį. Dresiruotojas (suaugęs žmogus) demonstruoja įvairius nesudėtingus pratimus. Beždžionėlė jį mėgdžioja” ir daro mankštą: ploja delnais priekyje ir už nugaros, aukštai ir žemai; ranka į šalį – žemyn, kita į priekį-žemyn; abi rankas aukštyn – žemyn; kojos į šalis – suglausti.
Nesusimušiu ir nesumušiu. Vaikai žaidžia kieme. Iš visur tik ir girdėti: ,,Tomuk, paeik toliau, nes durys sumuš!”, ,,Vytuk, sustok, mažiuką sumuši!” Kad ir kaip suaugusieji stengiasi, vis tiek visų negali sužiūrėti. Du susidūrė žaisdami gaudynes, nes nemoka bėgioti netrukdydami kitiems. Kažkas į balą ipuolė, nes nespėjo peršokti. Mama ar močiutė aiškina: „Reikia žiūrėti, kur eini!” Bet čia kalta ne atidumo stoka, o tai, kad vaikai nemoka savo veiksmų derinti prie aplinkos.
Žaidimas, mišką grybauti“ padeda treniruoti šį įgūdį. Sustatyti eile kas pusė metro vieną paskui kitą 3-4 kėdes, kurios bus medžiai. Į mišką reikia eiti vingiuotu takeliu vieną kėdę apeiti iš dešinės, kitą iš kairės ir t. t., taip, kad neatsitrenktų į medį.
Miške takeliu sunku eiti, nes apaugęs dilgėlėmis. Reikia, išsilenkiant medžių, peržengti per dilgėles (ant kėdžių taip padėti virvelę ar juostelę, kad ji kabėtų). Einant į grybyną, takelį kerta griovys, kurį reikia pereiti siauru rąstu (dabar virvelė ištiesta ant grindų šalia kėdžių tiesia linija). Norint išlaikyti pusiausvyrą, geriau rankas ištiesti į šalis.
Grįžtame namo! Su grybu krepšeliu vaikai eina pažįstamu keliu ir vėl turi įveikti tas pačias kliūtis:
1) rąstu pereiti griovį; 2) eiti, vingiuotu takeliu, peržengti per dilgėles; 3) bėgti vingiuotu takeliu, nekliudant medžių.
