Reguliuojamojo vandens tūrį galima nustatyti ir grafiškai su integraliniu grafiku.
Šiame grafike abscisių ašyje atidedamos paros valandos, o ordinačių ašyje valandinis vandens suvartojimas procentais. Naudojantis duomenimis, grafike nubrėžta integralinė vandens suvartojimo kreivė A ir integralinė siurbliais tiekiamo vandens kreivė B. Jeigu siurbliai per parą dirbtų nevienodu pajėgumu, kreivė B būtų laužyta.
Reguliuojamojo vandens tūris, išreikštas procentais, yra maksimalių ordinačių tarp kreivių A ir B dydis. Šiame pavyzdyje reguliuojamasis tūris esant išlygintam vandens tiekimui siurbliais lygus.
Apskaičiuojant vandentiekio bokšto bako talpą, prie reguliuojamojo tūrio dar pridedama vandens atsarga, reikalinga gaisrams gesinti. Ši vandens atsarga imama tokio dydžio, kad jos pakaktų vienam vidaus ir vienam išoriniam miestų ir gyvenviečių vandentiekyje vienam vidaus pramoniniame vandentiekyje gaisrui gesinti 10 minučių. Vadinasi, vandentiekio bokšto bako statybinis gabaritas nustatomas tinkamo vandens tūrio.
Mažesnės apimties vandentiekiuose (iki 3 tūkst.), kai vandentiekio sistemoje nebūtina įrengti švaraus vandens surinkimo rezervuarą. vandentiekio bokšto bake gali būti talpinamos visos tiek vandens tiekimui reguliuoti, tiek ir gaisrams gesinti reikalingos vandens atsargos.
Išnagrinėjus šiuolaikinius vandentiekio sistemų projektus, matyti, kad vandens tiekimą reguliuojantieji vandens kiekiai vandentiekio bokštų bakuose gali būti imami 8-10°, (iki 3 tūkst.), 4-6% (iki 20 tūkst.) ir 2-3. (daugiau kaip 20 tūkst.) nuo maksimalaus paros vandens kiekio
Vandentiekio sistemų zonavimas
Atsiranda reikalas zonuoti vandentiekio sistemą dėl miesto ar gyvenvietės teritorijos konfigūracijos, nevienodo pastatų aukščio atskiruose rajonuose ir ypač dėl vietos reljefo. Mat, aprūpinant iš vienos sistemos vandeniu tuos vartotojus, kurie yra aukštesnio reljefo rajonuose, žemesnių vietų vandentiekio tinkluose spaudimas gali būti per didelis, dėl to genda pastatų vidaus armatūra, santechniniai įrenginiai, lauko tinkluose gali atsirasti hidrauliniai smūgiai, dažnai sukeliantieji juose avarijas, ir pan. Pageidaujama, kad vandentiekio tinkluose spaudimas nebūtu didesnis kaip atmosferos (išimtinais atvejais 5-6 atm).
Taigi pirmiausia reikia parinkti racionalią vandentiekio tinklo konfigūraciją ir atitinkamai išdėstyti kitus pagrindinius vandentiekio sistemos įrenginius.
Zonavimas gali būti lygiagretus ir nuoseklus.
Lygiagretaus vandentiekio sistemos zonavimo schema, kurioje iš vienos siurblių stoties atskiromis pagrindinėmis magistralėmis vanduo tiekiamas kiekvienos zonos skirtingo našumo siurblių grupėms 4 ir 5.
Nuoseklaus zonavimo schemoje kiekviena zona turi savo atskirą siurblių stotį. Pirmąją zoną aptarnaujantieji siurbliai ima vandenį tiesiog iš vandens šaltinių, o antrąją imą aptarnaujantieji siurbliai — iš rezervuaro, įrengto aukštesnėje zonoje, į kuri vanduo patenka iš vandentiekio tinklo, esančio žemesnėje zonoje. Toks rezervuaras žemutinei (pirmajai) zonai yra kartu ir vandens tiekimą reguliuojantis, ir spaudimą palaikantis rezervuaras (vadinamas kontrarezervuaru).
Kiekvienas galimas skirtingas vandentiekio sistemos zonavimo variantas turi būti pagrįstas techniškai ekonomiškais skaičiavimais ir imamas pats racionaliausias.
Nuotekų valymo įrenginiai kainos