Vitaminas PP (niacinas).
Niacinas buvo išskirtas iš tabako ir pavadintas nikotino rūgštimi. Jis organizme virsta fiziologiškai aktyviu nikotinamidu. Niacinas yra baltos spalvos kristalinis junginys, atsparus aukštai temperatūrai, lengvai tirpsta vandenyje. Todėl reikia naudoti vandenį, kuriame virė mėsa ar daržovės, nes jame yra 15-25% vitaminų, buvusių nevirtame produkte. Niacinas labai svarbus oksidacijos-redukcijos procesams, kurie vyksta žmogaus organizme virškinant maistą ir atpalaiduojant energiją.
Vitaminas PP reikalingas baltymų ir angliavandenių apykaitai, audinių kvėpavimui. Niacinas organizme sintezuojamas iš triptofano veikiant piridoksinui. Trūkstant šio vitamino, žmogus suserga pelagra, kuri pasireiškia odos dermatitu, dingsta apetitas, viduriuoja, vemia, silpnėja atmintis, kankina nemiga, svaigsta ir skauda galvą, vargina depresija ir kt. Labai svarbu, kad maži vaikai nuolat gautų pieno ir mėsos baltymų, nes juose yra triptofaninės rūgšties. Iš jos organizmas pasigamina reikiamą kiekį niacino.
Niacinas stimuliuoja angliavandenių apykaitą bei pasisavinimą, plečia kraujagysles.
Be to, juo gydoma spindulinė liga. Jį vartojant, mažėja sunkiųjų metalų toksiškumas. Kai kuriose medicininėse knygose rašoma, kad didelės nikotino rūgšties dozės gali pažeisti kepenis, turi įtakos susirgti cukriniu diabetu, skrandžio opalige. Be to, nuo nikotino rūgšties parausta veido ir kitų kūno dalių oda, darosi karšta, kinta kraujospūdis, gali prasidėti alergija.
Niacino yra duonoje, grikiuose, ryžiuose, bulvėse, morkose, pomidoruose, agurkuose, slyvose, obuoliuose, žiediniuose kopūstuose, saulėgrąžų sėklose, kviečių daiguose, sėlenose, mėsoje, kepenyse, mielėse ir kitur. Šio vitamino paros norma suaugusiam žmogui yra 15-25 mg. Daugiau jo reikia dirbant sunkų fizinį darbą, nėščiai ar žindančiai kūdikį motinai, valgant kaloringą maistą.
Vitaminas C (askorbino rūgštis).
Vitaminas C pirmą kartą buvo išskirtas iš apelsinų ir kopūstų lapų, o vėliau ir iš kitų vaisių bei daržovių. 1933 m. rūgštis buvo pavadinta askorbino rūgštimi. Greitai buvo ištirta cheminė struktūra ir pagaminta sintetiniu būdu.
Žmogaus organizmas vitamino C nesintetina, todėl jo turi gauti su maistu. Kai maiste ilgiau trūksta vitamino C, atsiranda skorbuto simptomų: nėra apetito, silpna, norisi miego, prasta nuotaika, kraujagyslių sienelės pasidaro silpnos ir trapios. Pirmiausia jos išsilieja po oda, paskui purpurinės spalvos dėmės atsiranda ant kojų, žmogus jaučia reumatinius kojų raumenų bei sąnarių skausmus.
Vyksta kaulinio audinio, ypač dantų, pokyčiai. Dantenos paraudonuoja, kraujuoja, išopėja. Dantys greitai genda, pradeda klibėti, net iškrinta. Organizme sumažėja vario, mangano, cinko, todėl sutrinka širdies veikla, žmogus greičiau peršąla, mažėja atsparumas ligoms.
Askorbino rūgštis reikalinga tarpląstelinei medžiagai, kuri ląsteles sujungia į audinius, susidaryti.
Vitaminas C aktyvina fermentus, kurie dalyvauja organizmo oksidacijos-redukcijos procesuose, angliavandenių, baltymų, nukleino rūgščių, aminorūgščių apykaitoje, aktyvina folinę rūgštį, skatina eritrocitų gamybą. Ji reikalinga normaliai antinksčių, hipofizės, lytinių liaukų veiklai.
Askorbino rūgštis reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, lėtina aterosklerozės formavimąsi. Nuo jos priklauso tulžies rūgščių santykis, cholesterino tirpumas ir akmenų susidarymas. Kai mažėja kraujagyslių pralaidumas, organizmas prasčiau pasisavina geležį, todėl ilgiau gyja žaizdos, kaulų lūžiai, sutrinka skrandžio bei žarnyno veikla, formuojasi įvairūs uždegimai. Beje, sergant kai kuriomis skrandžio, kepenų ligomis, mažakraujyste, skrandžio sulčių rūgštingumas sumažėja, ir virškinimo trakto mikroorganizmai vitaminą C suskaido bei sutrikdo jo pasisavinimą.
Žmogui per parą reikia vidutiniškai 50-100 mg vitamino C. Daugiau organizmui reikia šio vitamino tuomet, kai moteris laukiasi kūdikio, jį maitina arba kai dirbama kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Be to, vitaminą C reikia vartoti apsinuodijus švinu, jis taip pat didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Niacinas
