Vitaminas E (tokoferolis).
Vitaminas E gamtoje yra a, B. y pavidalo. Aktyviausias jų a tokoferolis. Tai gelsvos spalvos aliejus, tirpus riebaluose. Jis pasižymi antioksidinėmis savybėmis. Jo preparatai laikomi tamsioje ir vėsioje vietoje.
Manoma, kad, trūkstant vitamino E, padidėja kraujagyslių pralaidumas ir trapumas, yra nervinės ląstelės, pažeidžiamos kepenys. Vitaminas E vartojamas nėštumo toksikozei bei gresiančiam persileidimui gydyti. Be to, su kitais preparatais gydomos nervų, raumenų bei periferinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė, hipertonija.
Farmacijos pramonė išleidžia vitamino E aliejinius 5%, 10% ir 30% tirpalus po 1 ml ampulėse ir 5% ir 10% tirpalus, skirtus gerti, taip pat 20% tirpalą po 0,5 ml kapsulėse. Aevitum” (vitaminai E ir A) gaminamas ampulių bei kapsulių pavidalu. Šį vitaminų kompleksą žmonės geria nuo aterosklerozės, obliteruojančio endarterito profilaktikai (jis derinamas su kraujagyslių plečiančiais vaistais).
Šis vitaminas patenka į žmogaus organizmą kartu su maistu. Vitamino E gausu augaluose. Jis atsparus kaitinimui. Svarbiausias jo šaltinis – aliejai. Jo yra pupose, žirneliuose, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, erškėtuogėse, mėlynėse, avižose, kukurūzuose, kviečiuose, grikiuose. Labai daug šio vitamino randama kukurūzų ir kviečių daiguose, mažiau svieste, kiaušiniuose, piene.
Daugiau vitamino E reikia nėščiai ar kūdikį žindančiai motinai, taip pat vyresniems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Suaugusiam žmogui vitamino E per parą reikia apie 20-30 mg.
Vitaminas F.
Vitaminu F vadinamos nesočiosios riebiosios rūgštys: linolinė, arachido ir linolininė. Jos reikalingos biologinių membranų normaliai struktūrai ir funkcijai palaikyti. Vitaminas F dalyvauja riebalų apykaitoje, nuo jo sumažėja cholesterino kiekis kraujyje, pagerėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, tinka ir aterosklerozės profilaktikai. Šio vitamino yra aliejuose: sėmenų, saulėgrąžų, riešutų, alyvų, taip pat kakavoje. Žmogui per parą polinesočiųjų rūgščių reikia 2-6 g. Tiek jų yra 15-20 g saulėgrąžų aliejaus.
Vitaminas K (filochinonas).
Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui reguliuoti. Tai gelsva, riebaluose tirpi, atspari aukštai temperatūrai medžiaga. Jis dalyvauja protrombino, fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų gamyboje. Be to, vitaminas K skatina raumenis dirbti, gydo žaizdas, padeda apsaugoti organizmą nuo infekcinių ligų.
Jo trūkstant, sutrinka kraujo krešumas ir pradeda kraujuoti vidaus organai. Vitaminą K sintezuoja žarnyno mikroflora, bet geriant ar švirkščiant antibiotikus, sulfanilamidus, slopinama žarnyno mikrobų veikla, taip pat ir vitamino K sintezė. Tuomet žmogus suserga hipovitaminoze, sutrinka protrombino ir kitų reikalingų kraujui krešėti elementų gamyba. Vitamino K kiekis organizme mažėja sergant kepenų ir žarnyno ligomis, sutrikus tulžies sekrecijai.
Vitaminą K saulė sintezuoja žaliuose augalų lapuose. Jo taip pat yra špinatuose, kopūstuose, liucernoje, bulvėse, pomidoruose, šermukšnių uogose, pušų spygliuose, žaliojoje arbatoje ir kt. Suaugusiam žmogui per parą reikia 0,2-0,3 mg vitamino K.
Vandenyje tirpūs vitaminai.
B grupės vitaminai. Vitaminas B₁ (tiaminas). Tai antineuritinis vitaminas. Sausoje vietoje vitaminas B₁ yra patvarus. Esant drėgmei ir šilumai, jo vertė mažėja. Vitaminas B₁ patvarus rūgščioje terpėje, todėl, verdant rūgštų maistą, jo mažiau prarandama. Verdant maisto produktus neutralioje ir ypač šarminėje terpėje bei kepant, tiaminas greitai dingsta.
Vitaminas B1 buvo išskirtas iš ryžių sėlenų. Jo trūkstant, žmogus suserga beriberis liga, kuri pažeidžia virškinimo traktą, kraujo apytaką ir nervų sistemą. Vitaminas B₁ reikalingas angliavandenių, iš dalies baltymų ir riebalų apykaitai. Jis slopina centrinę nervų sistemą. Jo trūkstant, sutrinka angliavandenių apykaita, kaupiasi pieno ir pirovynuogių rūgštys. Tuomet žmogus netenka apetito, jaučia psichinį nuovargį, susilpnėja širdies raumuo ir periferinės nervų sistemos veikla, užkietėja viduriai.
Vitamino B1 daugiausia yra šiuose maisto produktuose: rupioje kvietinėje ir ruginėje duonoje, ypač sėlenose, žaliuosiuose žirneliuose, špinatuose, rūgštynėse, Briuselio ir žiediniuose kopūstuose, poruose, pomidoruose, riešutuose, mielėse, kriaušėse, salotose.
Daugiau vitamino B1 reikia nėščiai ar kūdikį žindančiai motinai, sergant kepenų ligomis, opalige, dirbant protinį darbą, dirbant karštame ceche arba įmonėje, kur naudojamos sieros vandenilio dujos. Per daug suvartojus tiamino, gali prasidėti alergija, tuomet ligonį išberia, gali ištikti bronchinės astmos priepuolis, kartais net anafilaksinis šokas. Per parą žmogaus organizmui vidutiniškai reikia 2-3 mg vitamino B1.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Vitaminas_E
