Kov 3, 2020
175 Views
Komentavimas išjungtas įraše KAS YRA BAIMĖ?

KAS YRA BAIMĖ?

Written by

Baimė tai pojūtis. O kas yra, pojūtis? Pojūčiai arba įspūdžiai susidaro, žmogaus sąmonėje atsispindint išorinio pasaulio daiktams bei reiškiniams, egzistuojantiems nepriklausomai nuo jos ir suvokiamiems jutimo organais. Per įspūdžius mes galime pažinti mus supantį pasaulį. Pojūtis atsiranda tada, kai žmogus pergyvena savo santykį su tuo, ką jis jaučia, suvokia, pastebi, supranta, stebi arba įsivaizduoja, apie ką galvoja arba kalba, ką veikia arba ko siekia.

Jeigu pojūčius sukelia tam tikri daiktai arba tai teigiamas arba neigiamas jų pobūdis (malonus arba nemalonus) priklauso ne tik nuo tų daiktų arba reiškinių ypatybių, taip pat nuo tos reikšmės, kurią tuo momentu mums turi tie daiktai arba reiškiniai. Pavyzdžiui, patrankų dundesys per priešo aviacijos antskrydį sukelia baimės ir depresijos jausmą, artilerijos salvių gausmas, pasiekus pergalę džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmą. Stipriausias pojūčių šaltinis yra žmonių veikla.

Pojūčiai glaudžiai susiję su žmogaus poreikiais. Jeigu tam tikroje situacijoje vieni ar kiti reiškiniai padeda tenkinti jo poreikius (plačiausia prasme, tiek tiek ir psichinius), tai jie sukelia teigiamus pojūčius: džiaugsmą, pasitenkinimą, priešingu atveju — neigiamus: nepasitenkinimą, liūdesį, nuoskaudą, neapykantą ,ir t. t. Trumpus, audringus ir ūmius emocinius procesus vadiname afektais. Pojūčiai, ir ypač afektai, neretai tūri gilias ir įvairias fiziologines pasekmes. Pavyzdžiui, gyvuliams supykus arba išsigandus, iš antinksčių išsiskiria adrenalinas ir dėl to susiaurėja kraujagyslės ir sustiprėja širdies veikla. Smegenys ir raumenys intensyviai aprūpinamos krauju. Virškinimo organai kurį laiką nustoja veikę.

Visas organizmas paruošiamas kovoti arba greitai bėgti. Tokius reiškinius pastebime ir žmonėse. Mums žinomi didelės baimės požymiai yra šie: išbalimas ir šaltas prakaitas kaktoje; akys išsiplečia, liežuvis sustingsta, per nugarą bėga šiurpuliai, dreba rankos, o kojos linksta per kelius, judesiai pasidaro netvarkingi, krūtinėje užgniaužia kvapą, ausyse ūžia, širdis plaka smarkiau, negu paprastai. Baimės afekto pasekmės būna pavojingos gyvybei arba sveikatai; esti atsitikimų, kad nuo išgąsčio net mirštama arba sunkiai susergama nervais.

Suprantama, skirtingi žmonės skirtingai pergyvena baimės jausmą. Tai priklauso nuo pavojaus didumo ir nuo paties žmogaus nervų sandaros. Vieni žmonės iš baimės lyg apkvaišta ir netenka žado, visiškai nebesugeba pasiruošti gintis, kiti paniškai bėga, pagaliau tretiems yra būdingi greiti ir tikslūs veiksmai, kurie rodo, kad jų savitvarda nugali baimės jausmą. Kiekvienas normalus sveikos nervų sistemos žmogus gali didesnėmis ar mažesnėmis pastangomis įveikti baimės afektą, ypač tais atvejais, kai kiti jausmai verčia jį veikti prieš baimės pojūtį, nepaisant savo paties saugumo.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.