Norint greitai ir galutinai įveikti šoninį slydimą, reikia patyrimo ir savitvardos. Atlikdamas šio manevro pratimus, vairuotojas greitai išmoksta ne tik įveikti slydimą, bet ir nesuklysdamas nustatyti, ar gali jis įvykti tame kelyje ir tomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, moka pasirinkti automobilio važiavimo greitį, ypač posūkyje.
įveikti stiprų šoninį slydimą labai sunku, o kartais visiškai neįmanoma. Tuomet vairuotojas nebesuvaldo automobilio ir gali įvykti avarija. Todėl visus šoninio slydimo požymius būtina likviduoti iš pat pradžių, atitinkamai pasukant vairo ratą. Tačiau visada privalome pirmiausia pasirinkti važiavimo greitį, atitinkantį kelio sąlygas.
Automobilis daro posūkį
Kad vairuotojas išmoktų valdyti automobilį posūkyje, važiuodamas didžiausiu, bet saugiu greičiu, nors bendrais bruožais supažindinsime su reiškiniais ir jėgomis, atsirandančiomis, darant posūkį. Visa tai jam padės panaudoti teorines žinias praktikoje ir kiek galima saugiau vairuoti automobilį.
Mūsų aiškinimai supaprastinami, kad juos būtų lengviau suprasti. Jie turi duoti supratimą apie tai, kas neįprastai darosi su automobiliu.
Sukant tokiu greičiu, kad išcentrinės jėgos veikimas būtų nežymus, priekiniai automobilio ratai pasukti tam tikru kampu, kurio reikia važiuoti kreive. Supaprastindami tarkime, kad abiejų priekinių ratų posūkio kampai vienodi; tai, beje, ne visiškai atitinka tikrovę.
Automobilio svorio centras G rašo tam tikrą apskritimą, kurio spindulys didesnis už kelio posūkio spindulį, o užpakaliniai ratai rašo mažesnio spindulio apskritimą, negu priekiniai.
Automobilio greičiui tiek padidėjus, jog atsiranda žymi išcentrinė jėga, padangos, liesdamos kelią, jau nerieda savo judėjimo linija. Automobilis pradeda slinkti judėjimo krypties liestine. Tai atsitinka dėl to, kad, veikiant išcentrinei jėgai, padangos paslenka į šoną, ypač tada, kai jų protektorius aukštas ir oro slėgis žemas. Vadinasi, automobilis įgauna pasvirimą važiavimo krypties atžvilgiu anksčiau, negu ratai ima slysti šonu. Šis reiškinys vadinamas automobilio nuvedimu. Jo dydis nusakomas kampu tarp rato plokštumos ir važiavimo krypties.
Kai posūkyje automobilis važiuoja greitai, bet šoninio slydimo dar nėra, jo užpakalinių ratų plokštumos ir važiavimo kryptis sudaro kampą a, o priekinių ratų plokštumos – tokį patį nuvedimo kampą a plius ratų posūkio kampas S. Kadangi automobilis tuo pat metu sukasi apie savo vertikaliąją ašį, einančią per svorio centrą, tad jo priekiniai ratai arčiau vidinio kelio krašto, negu važiuojant lėtai, kai nuvedimas būna nežymus.
