Tobulėjant technikai, keičiasi žmogaus darbo sąlygos. Dabar sudėtinga mašina ir ją valdantis žmogus (operatorius) sudaro valdymo sistemą.
Automatizuojant gamybos procesą, žmogaus darbingumas įgauna specifinių ypatybių. Operatoriui darbo metu nebereikia atlikti veiksmų reikalaujančių didelių pastangų, ir pagrindinis vaidmuo jo veikloje tenka stebėjimui ir pasirengimui reaguoti gaunamą informaciją. Taigi reguliavimo sistemoje, kaip ir vairuotojo veikloje, žmogaus, darbo turinį sudaro situacijos įvertinimas ir sprendimo parengimas.
Žmogaus-operatoriaus darbingumas sumažėja tiek dėl per didelio informacijos srauto, tiek dėl jos trūkumo. Egzistuoja tam tikras optimalus perduodamos informacijos kiekis ir greitis, kuriems esant darbingumas išlieka pastovus. Šis optimalus dydis yra svarbiausia žmogaus-operatoriaus gero darbingumo sąlyga.
Automobilio vairuotojo veikloje skiriami šie etapai:
informacijos gavimas—vairuotojas iš jį supančios aplinkos išskiria ir suvokia jam svarbius objektus: kelią, jo ženklus, iš priekio atvažiuojančius automobilius, pėsčiuosius, variklio darbą, prietaisų parodymus ir kt.;
gautos informacijos apdorojimas Ir sprendimo priėmimas tai vairuotojo operatyvinis mąstymas;
sprendimo realizavimas – veiksmai su automobilio valdymo prietaisais;
atbulinis ryšys – pranešamoji informacija apie vairuotojo atliktų automobilio valdymo veiksmų rezultatus.
Vairuotojas, kaip valdymo sistemos grandis, nuolat gauna pranešamąją informaciją apie automobilio darbo režimą, kelio būklę ir ypatumus (eismo aplinko), iš daugelio reagavimo būdų pasirenka tikslingiausio ir kontroliuoja sistemos darbą. Taigi sistemoje automobilis—vairuotojas—kelias nenutrūkstamai keičiamasi informacija: iš automobilio vairuotojui teikiama pranešamoji informacija ir iš vairuotojo automobiliui komandinė.
Sistemoje superkamas automobilis vilnius—vairuotojas—kelias vairuotojas dažnai dirba, kai stinga laiko, jis reaguoja į trukdymus ir kliūtis, pasitaikančias kelyje, jį veikia įvairūs neigiami faktoriai (triukšmas, vibracija ir kt.). Šie automobilio vairavimo ypatumai sukuria nepalankias darbo sąlygas vairuotojui, sumažina jo darbingumą.
Vairuotojo darbingumui esminės įtakos turi prietaisų parodymų suvokimo tikslumas ir laikas. Tiksliausiai perskaitomi „atviro lango“ tipo skalės parodymai su skaitmenimis. Ne taip tiksliai perskaitomi apvalių ir pusapvalių skalių parodymai ir šiek tiek sunkiau horizontalių ir vertikalių skalių parodymai. Kai ekspozicijos trukmė iki 0,5 s, tiksliau perskaitomi prietaisų su judančia skale ir nejudančia rodykle (nėra ieškomųjų akių judesių) parodymai.
Ekspoziciją didinanti atvirkščiai, geriau perskaitomi parodymai nejudančioje skalėje su judančia rodykle. Prietaisą parodymų perskaitymo tikslumas, didėjant prietaisų diametrui, iš pradžių didėja, paskui mažėja. Pavyzdžiui, 60 mm skersmens prietaisų parodymai perskaitomi geriau negu 80 mm skersmens prietaisų, šviečiančių prietaisų parodymai geriau suvokiami juodame fone.
Operatorius gali klysti dėl to, kad blogai išdėstyti valdymo prietaisai, kurie buvo sukonstruoti neatsižvelgiant į žmogaus galimybes ir kurie trukdo atlikti efektyvias darbo operacijas.
Maksimali ir optimali darbo zonos abiem rankom horizontalioje plokštumoje trimis matmenimis. Racionaliausi judesiai yra viduriniajame diapazone. vairuotojo judesių greitis ir tikslumas, vairuojant šiuolaikinį greitaeigį automobilį, yra svarbiausi jo gero darbingumo ir saugaus eismo faktoriai. Tačiau šios savybės priklauso nuo automobilio konstrukcijos ir ypač nuo vairuotojo darbo vietos konstrukcijos (valdymo prietaisų, sėdynės ir kt. nuo ‘kelio ypatumų, taip pat nuo to, ar įrengimų mazgai bei detalės, nekelia triukšmo bei vibracijos ir ar sudaromas normalus mikroklimatas.
Kad vairuotojas turėtų optimalias darbo sąlygas ir padidėtų jo darbingumas, specialistų nuomone, automobilis turi būti pakankamai manevringas ir vidutinio dydžio. Automobilio kabinos interjero detalės neturi būti ryškios ir atitraukti vairuotojo dėmesio nuo kelio ir prietaisų, kurie išsiskiria automobilio priekinio panelio tamsiame fone.
