Žyma: automobiliu supirkimas

Keisdamas eismo juostą, automobilio vairuotojas privalo ne tik iš anksto signalizuoti apie savo ketinimą posūkio rodikliu, bet ir įsitikinti, ar jis netrukdo kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms gretima dešiniąja arba kairiąja eismo juosta.

Intensyvaus eismo metu intervalai ir distancijos tarp transporto priemonių esti nedideli. Tai būdingas bruožas šiuolaikinėms eismo sąlygoms ir to nereikia bijotis, tik, žinoma, privalu būti atsargiam ir atidžiam.

Vienas iš sunkiausių manevrų judriame miesto eisme — pervažiuoti sankryžas. Lengviau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas. Čia tereikia įdėmiai sekti šviesoforo signalus ir veikti pagal jų nurodymus; tuomet saugumas paprastai esti garantuotas. Todėl vairuotojai pervažiuoja reguliuojamas sankryžas palyginti greitai ir saugiai. Jose labai retai ištinka avarijos.

Žymiai sunkiau vairuotojui važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Kai tokia sankryža yra atviroje vietoje ir namai, tvoros bei kiti objektai neužstoja kelių susikirtimo, pavojus nedidelis. Pakanka pasižiūrėti abi puses, ir važiuoti, nepažeidžiant pirmumo teisės.

Niekas negali priversti kito vairuotojo suteikti jam pirmumo teisę važiuoti. Tokios rūšies prievarta, vairuotojų vadinama „priverstiniu” arba „faktiniu” pirmumu, yra taisyklių pažeidimas. Jeigu vienas automobilis pervažiuoja sankryžą anksčiau už kitą tiek, jog susidurti neįmanoma, tai visiškai nekyla klausimas dėl pirmumo teisės. Jeigu, pervažiuojant sankryžą, gali įvykti susidūrimas, tai pirmumo suteikimo taisyklė privaloma visiems.

Vairuotojas turi tai tvirtai įsidėmėti ir neklausyti tų, kurie šią taisyklę savavališkai aiškina kitaip.

Yra tam tikri požymiai, iš kurių patyręs vairuotojas visada sugeba nustatyti, ar prie sankryžos artėja kokia nors transporto priemonė iš susikertančiosios gatvės. Tokie požymiai, pavyzdžiui, yra pėsčiųjų, pereinančių susikertančios gatvės važiuojamąją dalį, žingsnio paspartinimas, artėjančio automobilio, kurio tiesiogiai dar nematyti, atspindys kampinės parduotuvės vitrinos stikle.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Kai kuriose sankryžose statomi dideli veidrodžiai, padedantys vairuotojui iš tolo pamatyti transporto priemones, artėjančias iš susikertančiosios gatvės. Tik reikia įprasti prie veidrodyje atsispindinčio gatvės vaizdo. Čia padeda dar iš mokyklos programos išmokta taisyklė: šviesos spindulio kritimo kampas yra lygus atspindžio kampui. Vadinasi, veidrodyje matoma transporto priemonė visada juda iš tos pusės, kurią (nors ir pasvirai) atsuktas veidrodis.

Dar viena vairuotojui naudinga pastaba. Ji liečia sankryžas, per kurias rieda tramvajai, galintys važiuoti tiesiai arba sukti dešinėn į susikertančiąją gatvę. Kai vairuotojas važiuoja greta su tramvajumi arba kartu su juo pajuda iš vietos pagal žalią signalą, jis turi pasižiūrėti rodyklę. Jeigu rodyklė rodo dešinę, vairuotojas turi padidinti greitį, kad suspėtų nuvažiuoti pirma tramvajaus, arba, kur kas geriau, sustoja, kad praleistų tramvajų, nes žino, kad šis taip pat suks į dešinę ir gali susidurti su jo automobiliu. Jeigu rodyklė nukreipta tiesiai, vairuotojas gali drąsiai važiuoti, nes tramvajus jam nekelia pavojaus. Atvirkščiai, pridengia jo automobilį nuo transporto priemonių, važiuojančių iš kairės pusės, ir leidžia pervažiuoti sankryžą pirma transporto priemonių, kurios dešinėje pusėje laukia pravažiuojant tramvajaus.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

 

Tačiau automobilių greičio rekordų banga dar neatslūgo. 1979 metų gruodžio viduryje. Los Andželo dienraščiai triukšmingai skelbia naują 1190,377 kilometro per valandą! Naujas greičio rekordas Žemėje! Automobilis meta iššūkį lėktuvui! Pirmieji puslapiai mirgėti mirga lenktynininko S. Bareto ir jo automobilio „Budvaizer Rokit” fotografijomis. Pats šio rekordo šturmas tęsėsi 100 dienų, o pasiruošimo išlaidos — 900 tūkstančių

Automobilis gavo „Budvaizer Rokit” vardą dėl to, kad visas jo sukūrimo išlaidas padengė garsi alaus kompanija „Budvaizer”, Pinigų ji nešykštėjo, nes kur rasi geresnę reklamą — viršgarsinis alus?

Tačiau siekiant greičio rekordo, dviem raketiniams „Budvaizer Rokit” varikliams, suprantama, buvo vartojamas ne alus, bet polibutadienas. Jis oksidintas vandenilio peroksidu, kuris perleistas per katalizatorių suskyla vandens garus ir deguonį. įkaitintas iki 1200° C polibutadienas virsta dujomis ir suliepsnoja deguonies sraute. Ši reakcija tetrunka 16-20 sekundžių, tačiau jos metu atsiranda beveik 12 tonų trauka (atitinkanti 48 000 AG galią). Traukai padidinti 2,5-2,7 tonos konstruktorius U. Frederikas automobilyje įrengė dar vieną variklį ,Saidvinder” iš naikintuvo. Beje, spręsti aerodinamikos problemas U. Frederikui padėjo du mokslininkai, ruošę kosmonautų išlaipinimo Mėnulyje NASA programą.

Automobilių supirkimas Vilnius

Šis viršgarsinis ekipažas kartu su kuru ir lenktynininku svėrė 2179 kg (trečdalį viso svorio sudarė kuras ir oksidintojas). Abiejų variklių trauka — 14 700 kG. Šio automobilio-raketos fiuzeliažo plotis vos pusė metro, o ilgis — 11,6 m. Toks mažas korpuso skerspjūvis galimas tik dėl to, kad automobilis turi raketinius variklius.

Sensaciją apie naują “Budvaizer Rokit” pasiektą greičio rekordą pasičiupo daugelio šalių spauda, radijas ir televizija. Lenktynininkas ir mašinos kūrėjai žarstė interviu, kupinus pažadų ir pasitikėjimo. O paskui įsivyravo visiška tyla. Pasklido gandai, kad rekordo nebuvo.

Pirmiausia užsispyrė lenktynių sporto federacija atsisakė registruoti rekordą remdamasi tuo, kad mašina turėjo ne keturis ratus, kaip pridera, o tik tris. Be to, ir ratai neturėjo padangų, o buvo nuliedinti iš aviacinio aliuminio lydinio. O lemiamą smūgį smogė pareiškimas, kad garso greitis palei žemę lygus 1194 km per valandą.

Garso greitis iš tiesų mažėja didėjant aukščiui.

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI