Vengti neigiamos įtakos. Remiantis tuo, kad vaisių, kaip supratome, netrukdomai veikia aplinkos įtaka, nesunku padaryti išvadą, kad ji gali būti (nors esama ir apsaugos barjerų) ir kenksminga. Kad vaisiaus neveiktų kenksmingi gamybiniai veiksniai, rūpinasi mūsų visuomenė: specialūs įstatymai ir instrukcijos draudžia nėščioms moterims darbus, kurie gali pakenkti motinos ir vaiko sveikatai; nėščioms moterims palengvinamas darbo režimas, suteikiamos mokamos dviejų mėnesių atostogos prieš gimdymą.
O nėščios moters nervų sistemos apsauga – dažniausiai šeimos dalykas. Jauki, rami, nuoširdi atmosfera dabar būtina kaip niekada; nervų sukrėtimų vengtiña iš visų jėgų. Tvirtai nustatyta: dėl rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo vaikai dažnai gimsta silpni, dažnai serga; kai kurie atsilieka protiškai. Čia jau, aišku, tenka pasikliauti pačios būsimosios motinos samoningumu. Yra žinoma, kad sveikatai (ir konkrečiai psichinei sveikatai) vaiko, pradėto neblaivių tėvų, gresia didžiulis pavojus.
Ištirta, kad tarp 28-tos ir 49-tos savo gyvenimo dienos vaisius ypač imlus visokiems chemikalams ir nuodams. Tačiau ne tik tas 20 dienų būsimoji motina turi būti atsargi ir apdairi jai nuolat reikia turėti galvoje, kad i jos organizmą patenkantis nikotinas ir alkoholis pralaužia visas užtvaras, ir vaisiui gresia pavojus.
Vyno ir cigarečių būsimoji motina turi visiškai atsisakyti! Tačiau, pasirodo, vaisiui kenkia ne tik alkoholis ir tabakas (apskritai visokie narkotikai), bet ir daugelis vaistų; todėl dėl jų vartojimo pravartu pasakyti keletą žodžių.
Gydytojai nuolat perspėja, kad nevartotume farmakologinių preparatų savavališkai. Nėščioms moterims šie perspėjimai ypač reikšmingi – mat kai kurios cheminės medžiagos lengvai įveikia apsaugos barjerus ir prasiveržia į vaisių. Tai ypač pasakytina apie kai kuriuos preparatus, raminančius nervų sistemą, apie migdomuosius preparatus. Manoma, kad dauguma antibiotikų ir sulfamidų, vartojamų laikantis gydomųjų dozių ir gydytojo rekomenduotų, vaisiui nekenkia. Bet gydantis jais pačioms ir vartojant dideles dozes, galima labai pakenkti vaisiui (ypač dažnai pasitaiko eksudacinė diatezė, vaikų egzema, neurodermitas, bet gali susikomplikuoti ir dar sunkesnės ligos).
Štai kodėl mūsų šalyje vaistai nėščioms moterims skiriami tik tada, kai jie tikrai reikalingi, ir vartojami būtinai gydytojui kontroliuojant. Apskritai kūdikio laukiančiai moteriai, nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti ne tokių vaistų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo pavojingi ir vaistinėse parduodami be receptų esą visiškai
Labai svarbi augančiam vaisiui ir motinos mityba. Neprievalgis arba vitaminų trūkumas sutrikdo normalų nėštumą (ypač ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu). Štai kodėl maistas turi būti įvairus, į racioną turi jeiti pakankamai baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių druskų. Svarbus ir nėščios moters mitybos režimas. (Čia konkrečiai pataria, atsižvelgdami į individualias savybes, nėštumo laikotarpi, moterų konsultacijų gydytojai.)
Ypač daug besivystančiam vaisiui reikia deguonies. Kai jo trūksta. gali netaisyklingai rutuliotis centrinė nervų sistema ir kiti organai. Deguonis ,,oro vitaminas”, tegu tai įsimena visos būsimosios motinos, ypač sergančios širdies ydomis, hipertonine liga, mažakraujyste ir apskritai ligomis, sukeliančiomis deguonies nepakankamumą.
Gali kilti klausimų: kaip tada žiūrėti į gydytojų patarimus nėščioms moterims daugiau judėti, o valgyti saikingai? Ar toks gyvenimo būdas nepakenks vaisiui? Būsimąjį kūdikį su motinos organizmu sieja vadinamosios nuovalos, arba placenta. Motinos ir vaisiaus placentos dalių santykis toks, kad deguonies ir maisto medžiagų vaisiui tiekiama tik tiek, kiek būtina. Gudrus gamtos triukas! Profesoriaus I. Aršavskio, įžymaus amžiaus fiziologijos specialisto žodžiais, ,,taip yra dėl to, kad dar prieš gimdamas kūdikis sunkiai pelnytųsi kasdieninę duoną“.
Vos tik motina išalksta, pasivaikščioja, šiek tiek padirbėja fiziškai, ir jos organizmas ima reikalauti papildomo deguonies bei maisto medžiagų, o vaisius ima justi viso to trūkumą. Tenka rūpintis mityba. Nedidelis deguonies trūkumas veikia tuos nervų centrus, kurie tvarko širdies darbą, ir jos susitraukimai darosi dažnesni bei stipresni, o tada placenta ima tekėti daugiau kraujo, nešančio tai, ko vaisiui reikia.
Kai deguonies ims trūkti dar daugiau, širdžiai ateis į pagalbą kvėpavimo sistema ir visi vaisiaus raumenys. Griaučių raumenys įsitemps ir suteiks vaisiui tokią pozą, kuri padeda palaikyti reikiamą kraujospūdį.
Bet tai dar ne viskas. Vaisius, kaip žinia, juda, vienas – dažniau, rečiau. Vaisius pasidaro daug jautresnis, kai motina yra išalkusi arba dirba fiziškai. Tuomet aktyviai ima veikti ir vaisiaus raumenynas, ir širdies bei kraujagyslių, ir kvėpavimo sistema…
Štai kokie sudėtingi reiškiniai pareina nuo to, kaip paisoma gydytojo patarimo daugiau judėti ir saikingai valgyti. Tik čia reikia saugotis kraštutinumų per daug pavargusios, gavusios per mažai deguonies, per daug apribojusios maisto sudėtį ar kaloringumą, sulauksime priešingo efekto, jau minėtų nepageidautinų arba net katastrofiškų padarinių.
Kalbant apie judėjimo režimą, be pasivaikščiojimų, nėščioms moterims dar rekomenduojamas specialus mankštos kompleksas. Labai patartume laikytis šių rekomendacijų: kartu mankštinasi vaiko ir motinos raumenys bei širdys. Tai padeda dar negimusiam vaikui būti stipriam, lengviau pakelti patį gimdymo procesą, tvirčiau prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
Baigiant reikėtų štai ką pasakyti. Dar neseniai buvo manoma, kad, ateidamas į pasaulį, kūdikis įveikia tam tikrą barjerą, iš esmės skiriantį vieną pasaulį nuo kito. Taip yra iš tikrųjų, bet tik iš dalies. Vaiko gyvenimas (ir net ,,mokymas”) prasideda gerokai prieš jo gimimo momentą. Naujagimio patirtis ne tik tolimos žmogaus praeities, bet ir dabarties darinys. Dabar vis labiau aiškėja, kad ta patirtis daug didesnė negu buvo įprasta manyti.
Ką tik gimusį vaiką su motina jungia virkštelė. Naujagimį priimantis gydytojas sugnyba virkštelę gnybtais ir nukerpa ją. (Bet net ir nesugnybus virkštelės, būtų prisitaikyta natūraliai – kraujagyslės pačios susitrauktų, ir ryšys su placenta nutrūktų.) Kūdikio kraujuje susikaupia anglies dioksido dujų. Kvėpavimo centras, gavęs pavojaus signalą, komanduoja: įkvėpti! Ir kūdikis įkvepia. Pradeda darbą plaučių kraujotaka.
Nuo motinos atskirto vaiko gyvenimas keičiasi iš esmės. Jis patenka į orą, ir jam tenka pakeisti savo kvėpavimo tipą. Ta aplinka dar ir šaltesnė negu ankstesné, vadinasi, reikia prisitaikyti prie kitokios temperatúros. Saulės apšvietimas (dar ir kintantis) kelia savų reikalavimų. Ir pagaliau maistas anksčiau patekdavo į kraują tiesiog per placentą, o dabar- per burną ir skrandį bei žarnyną.
Kartais sakoma, kad naujagimiai bejėgiai kaip kačiukai. Tai sumenkina kačiukus. Jau buvo sakyta, kad ka tik gimes žmogus- bejegiškiausia būtybe Žemėje. Tad kas gi padeda jam gyventi tokioje sudėtingoje situacijoje? Pirmiausia kūdikiui būdingi igimti besąlygiški refleksai, padedan tys prisitaikyti prie nauju gyvenimo sąlygų instinktyvios elgesio formos: jis padeguonies, maisto, šilumos – reik tik naujagimiui būdingos grynai tenkina vadinamasias organines.
