Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.
Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.
Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.
Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.
Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.
Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.
Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.
Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.
Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo “nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.
Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.
Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.
Kolegos rašo apie PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA.
Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilniuje paslaugas.
