Karklavijas priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Tai daugiametis, pusiau vijoklinis augalas. Jo stiebai išauga iki 1,5 m ilgio, vyniojasi ant gretimai augančių krūmų. Žiedai violetiniai; nunokę vaisiai — raudonos spalvos, sultingi, pailgos formos. Karklavijai daugiausia auga drėgnesnėse, pavėsingose vietose — prie upelių, šaltinių ir kt.
Vaistinei žaliavai gaminti (Stipites Dulcamarae, Caules Dulcamarae) stiebai (augliai) renkami žydėjimo metu iki uogoms subręstant, kurie supiaustomi 3—5 cm ilgio gabaliukais ir džiovinami natūraliai. Žaliavoje svarbiausios substancijos: saldaus skonio gliukozidas dulkamarinas, gliukoalkaloidas solaninas, kuris, pasak prof. Mušinskio, savo ypatybėmis panašus į saponinus.
Terapijoje karklavijo augliais (Stipites Dulcamarae) pasak Bėslerio, gydomi įvairūs odos susirgimai (išbėrimai, niežėjimas, dedervinės ir odos uždegimai). Terapinės dozės padidina prakaitavimą, pagreitina šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą. Tačiau reikia atsiminti, kad tai yra stipriai veikianti žaliava, didesnės jos dozės gali sukelti vėmimą, viduriavimą ir kitus nepageidaujamus reiškinius.