Koncertų metu stebėdami kamerinę muziką atliekančius solistus arba artistus, matome, kad jie išsiverčia be dirigento. Mažas kamerinis ansamblis be jo pagalbos gali suderinti atskirų garsų trukmės laiką, vadinamąjį ritmą ir veikalo atlikimo greitį, arba tempą. Užtat orkestre, kuriame vienu metu grojama daugeliu instrumentų, dirigentas būtinai reikalingas. Jo uždavinys rankų judesiais rodyti orkestrui ritmą ir tempą, taip pat reguliuoti juos per visą veikalo atlikimo laiką.
Dirigavimo darbas neapsiriboja vien tik tais momentais. Juk ne visas kolektyvas groja nuo pradžios iki galo. Vieni instrumentai turi ilgesnes, kiti trumpesnes partijas. Dirigento uždavinys yra labai tiksliai nurodyti atskiriems instrumentams arba jų grupėms įstojimo momentą. Dirigentas taip pat reguliuoja orkestro garsumą ir įvairius jo pasikeitimus, vadinamąją dinamiką—nuo didžiausios įtampos iki visiško nutilimo.
Sekdamas dirigento judesius, orkestras gali tiksliai keisti veikalo atlikimo tempą ir dinamiką. Be to, dirigento judesių lankstumas ir jo mimika turi įtakos išraiškingai kūrinio interpretacijai. Taigi matome, kokį didelį vaidmenį atlieka dirigavimas. Kol išgirstame kokį nors veikalą estradoje, dirigentas ilgus mėnesius ruošia jį su orkestru.
