Lie 9, 2023
48 Views
Komentavimas išjungtas įraše Sėklų sėjimas į dėžutes

Sėklų sėjimas į dėžutes

Written by

Sėklų sėjimas į dėžutes. Į daiginimo dėžutes įpilame žemės, išlyginame ir gerai palaistome. Substrato drėgnumą patikriname taip: jei suspaustas saujoje substratas skilinėja, jis yra tinkamo drėgnumo, jei subyra per drėgnas, o jei spaudžiant tarp pirštų teka vanduo – peršlapias. Dėžutėje žemės paviršius turi būti 0,5 cm žemiau dėžutės kraštų. Pasėję sėklas, per sietelį užberiame smulkia lapine žeme, dėžutę uždengiame stiklu ar polietileno plėvele ir paliekame. Dirvos paviršių drėkiname pulverizatoriumi ar kitaip išpurkšdami vandenį, tik reikia saugoti, kad vanduo nenuplautų sėklų. Dažniausiai dygimui drėgmės užtenka ir laistyti tenka jau sudygusias sėklas, kai nuimame stiklą.

Labai smulkios (begonijų, petunijų) sėklos sėjamos nuo sulenkto pergamentinio popieriaus, apkirpto aštriomis žirklėmis. Taip lengviau reguliuoti vienodą sėklų išbėrimą. Sėjant patalpoje neturi būti skersvėjo, negalima daryti netgi staigių judesių, kad smulkios sėklelés neišsibarstytų. Sėjama palaidai, be eilučių, prispaudžiama lentele.

Vidutinės sėklos (rugiagėlių, gvaizdūnių, pelargonijų) sėjamos tolygiai paviršiuje arba eilutėmis, prispaudžiamos lentele ir užberiamos labai plonu persijoto to paties substrato arba švaraus, smulkaus smėlio sluoksniu.

Stambias sėklas (smidrų, pelėžirnių) prieš sėją vieną parą naudinga pamirkyti distiliuotame arba minkštame vandenyje. Po mirkymo sėklos nudžiovinamos ir iki sėjos laikomos suvyniotos drėgname medžiagos gabalėlyje. Liniuote padarius vagutes, sėklos išdėstomos tolygiai ir užpilamos 0,5-1 cm storio ta pačia žeme. Palaistoma šiltu vandeniu. Po to naudinga užberti ploną smėlio sluoksnį ir mulčiuoti durpėmis, kurios, sėkloms pradėjus dygti, atsargiai nuimamos.

Visų sėklų dygimo metu labai svarbu išlaikyti pakankamo drėgnumo dirvą ir tinkamą aplinkos temperatūrą. Saltame ore daugumos gėlių sėklos nedygsta, net supūva. Jei daigai vystosi silpnai, reikia palaistyti silpnu amonio salietros tirpalu, imant jų 0,5 g vienam litrui vandens. Vegetatyvinis dauginimas praktikoje labai plačiai taikomas. Tai augalų dauginimas šaknimis, svogūnais ir kitomis požeminėmis dalimis (gumbais, šakniastiebiais ir pan.), stiebo auginiais, lapais, pumpurais.

Šiais būdais padauginti augalai išlaiko visas motininių rūšių, formų ir veislių savybes. Kerų dalijimas yra pats paprasčiausias, visiems įmanomas augalų dauginimo būdas. Dalis kero ar krūmo iškasama ir jis suskaldomas taip, kad kiekviena dalis turėtų šaknis ir 3-5 gyvybingus pumpurus ar stiebelius. Tai daroma anksti pavasarį ar vasaros pabaigoje rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Taip dažniausiai dauginami daugiamečiai žoliniai augalai: bijūnai, pentiniai, vilkdalgiai, baltagalvės, raktažolės ir kt.

Dauginimas atžalomis. Jomis daugiausia dauginamos gėlės, kurios užaugina daug šakninių atžalų: kraujažolės, daugiamečiai astrai ir kt. Iš šaknų pumpurų išaugusios atžalos atkertamos su dalimi šaknies ir pasodinamos.

Šakniastiebiais dauginami tie šakniastiebiniai augalai, kurie mūsų sąlygomis nesubrandina sėklų arba jų auginimas iš sėklų yra labai sudėtingas, ilgai užtrunka, pavyzdžiui, pakalnutės, veisliniai vilkdalgiai. Dauginama anksti pavasarį arba rugpjūčio mėnesį. Iškasti šakniastiebiai supjaustomi atkarpomis su 2-3 gyvybingais pumpurais. Sodinant pakalnučių, vilkdalgių šakniastiebius, pumpurus reikia palikti žemės paviršiuje neužkastus.

Dauginimas svogūnais. Svogūnai – tai labai sutrumpėję stiebai. Daugumos augalų motininiai svogūnai priaugina mažų svogūnėlių (,,vaikučių”), kuriais ir dauginami augalai. Taip daroma su tulpėmis, narcizais, lelijomis ir kitomis svogūninėmis gėlėmis.

Dauginimas apkaupimu. Šis būdas taikomas sumedėjusiems, sėklų nesubrandinantiems augalams dauginti bei norint išsaugoti veisles. Taip dauginami bijūnai, raganės ir kt. Anksti pavasarį krūmelio stiebai apkaupiami lengva trąšia žeme. Tik augalai, kurie sunkiai įsišaknyja, ,,žieduojami”. Status arba prilenkti stiebai prie pat pagrindo yra užveržiami plona viela arba peiliu aprėžiama žievė ir po to apkaupiama. Po kiek laiko virš užveržimo vietos pradeda augti šaknys. Jos užauga dažniausiai per vienerius, o kartais per 2-3 metus.

Dauginimas atlankomis. Taip dauginami sumedėję bijūnai. Pirmais metais anksti pavasarį krūmas išretinamas paliekant keletą stiebų, patręšiamas, šakos patrumpinamos. Kitais metais pavasarį apie krūmą spinduliais iškasami grioveliai, į kuriuos prilenkiami metiniai stiebai, pritvirtinami horizontaliai mediniais vąšeliais ir užpilami kompostine žeme. Reikia, kad užpilta žemė neišdžiūtų, per sausrą palaistyti.

Rudenį ar pavasarį žemė atsargiai nužeriama, stiebelis su jaunomis šaknimis nukerpamas prie pat krūmo. Jei atlanka turi per visą ilgį keletą įsišaknijusių vietų su išaugusiais iš pumpurų stiebeliais, ji sukarpoma ir gaunami keli kereliai. Taip galima dauginti ir raganes bei kitus sumedėjusius augalus.

Žaliais auginiais dauginami vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai lauko, šiltnaminiai bei kambariniai augalai. Lauke nežiemojantys kiliminiai augalai: margeniai, jurginai, chrizantemos, pelargonijos, per žiemą laikomi šviesioje patalpoje, o kovo-balandžio mėnesį nuo jų nupjaunami ūgtelėję lapoti auginiai. Nupjovus sodinami į inspektą arba dėžutes kambaryje. Palaikoma 20-25°C temperatūra, drėgmė. Iš pradžių auginiai užpavėsinami. Įsišakniję pavasarį sodinami lauke.

Article Categories:
Augalai ir gėlės

Comments are closed.