Frezijų žiedų derlius priklausė nuo veislės savybių

Frezijų žiedų derlius priklausė nuo veislės savybių, taip pat nuo dirvoje esančio maisto medžiagų kiekio. įvairių variantų iš vieno gumbasvogūnio per dvejus metus Eldorado veislės buvo nuskinta 0,7-2,1, Blauwe Wimpel 5,1 5,6, Pimpernel 2,3-5,0 ir White Swan — 4,1-7,0 žiedynų.

Išanalizavus antžemines augalo dalis, paaiškėjo, kad geriausi buvo III varianto rezultatai tada, kai kubiniam metrui durpių skirta 840 g veiklių medžiagų, arba 313 g amonio salietros, 625 kalio salietros, 938 g superfosfato ir 500 g kalimagnezijos. Tada litre sub-strato buvo 19 mg N, 14 mg P205, 42 mg K20 ir 5 mg MgO. Skiriant tiek trąšų, iš 1 gumbasvogūnio per dvejus metus Blauwe Wimpel veislės nuskinta 5,6, Eldorado 2,0, Pimpernel— 5,0 ir White Swan — 5,2 žiedynų.

Augalai skurdo., kai kubiniam metrui durpių buvo skirta 1312 g veiklių medžiagų, o labai blogai augo, kai kubiniame metre durpių buvo 2050 g veikliu medžiagų, tačiau ir nuo šios normos į, visiškai nesunyko.

Tada Eldorado žiedų derlius antraisiais metais buvo 2,4 karto mažesnis, o Blauwe Wimpel — lygus tam, kuris buvo netręštose durpėse, arba Eldorado veislės 3 kartus buvo mažesnis, o Blauwe Wimpel — 1,9 karto mažesnis, negu geriausiu atveju, t. y. III variante.

Išryškėjo specifiniai veislių poreikiai trąšoms. Pavyzdžiui, White Swan veislė geriausiai žydėjo, kai 1 m3 substrato buvo įterpta 1105 g veiklių medžiagų, o azoto, fosforo ir magnio santykis buvo 1 : 0,9 : 1,5 : 0,2. Esant tokiam trąšų santykiui, ir kitų variantų rezultatai buvo geresni.

Jau buvo pažymėta, kad Eldorado ir Blauwe Wimpel veislių augalus auginome visai netręštose durpėse

(XII variantas) ir durpių bei velėninės žemės mišinyje

(XIII variantas) irgi be trąšų.

Pirmaisiais metais Eldorado veislės abiejų variantų žiedynų skaičius mažai kuo skyrėsi, o Blauwe Wimpel XIII varianto buvo 34% didesnis, negu XII varianto. Antraisiais metais Eldorado XIII varianto žiedynų skaičius buvo 18% didesnis, o Blauwe Wimpel 181% didesnis, negu XII varianto. Žiedynų derlius dar labiau skyrėsi, kai antraisiais metais likusius nuo pagrindinio bandymo gumbasvogūnius auginome vienodai patręštoje dirvoje. Tada XIII varianto Eldorado veislės žiedynų buvo 2,2 karto, o Blauwe Wimpel 2,7 karto daugiau, negu XII varianto. Bendras dvejų metų 1 gumbasvogūnio XII ir XIII variantų žiedynų skaičius buvo atitinkamai 1,8 ir 3,1 (Eldorado veislė) ir 3,1-4,9 (Blauwe Wimpel). Patręšus maksimalia trašų norma (2040 g/m3), žiedynų buvo 1,8 (Eldorado) ir 3 (Blauwe Wimpel) karto mažiau, negu XIII varianto.

Jau pirmaisiais metais frezijų gumbasvogūnių derlius labai priklausė nuo mineralinių trąšų kiekio. Optimali buvo ta pati norma. Patręšus maksimalia trašų norma (2040 g/m3), Eldorado veislės prekinių gumbasvogūnių dauginimosi koeficientas buvo lygus 2,6 ir tai sudarė 59% geriausiu rezultatų (III variantas) ir 63% to derliaus, kuris gautas, auginant frezijas netręštose durpėse.

Sekite Mus

Kaip įvairios trąšų normos veikia frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių

Karnievskis (1973) ištyrė, kad geriausiai frezijos auga samaninių durpių ir molingo dirvožemio mišinyje (1 :1), kada 1 1 substrato skiriama 1,5 g mineralinių druskų, esant N : P205 : K20 : MgO santykiui kaip 1 :0,8 :2,1 :0,3. Šis autorius taip pat nustatė, kad, auginant frezijas perlite, 100 augalų pasisavino 6,3 g N, 27 g P2O5, 6,9 g K20 ir 0,6 g MgO.

Olandai didelę reikšmę skiria organinėms trąšoms, ypač mėšlui ir kraujo miltams. 100 m2 išmaišoma apie 1 m3 gerai perpuvusio mėšlo arba iki 15 kg kraujo miltų ir 5–7 kg mineralinių trąšų, kur N — 12%, — 10 % , K20 — 18

Kad augalai gerai augtų ir vystytųsi, labai svarbu ne tiktai įterpti reikiamą trąšų kiekį, bet ir palaikyti pagrindinių makroelementų santykį dirvoje, nes nuo to labai priklauso jų pasisavinimas.

įvairus autoriai nurodo skirtingus azoto, fosforo ir kalio santykius. Pagal Penigsfeldą jis turi būti 1 : 0,8 :1,4, auginant frezijas vasarą, ir 1 : 0,8 : 2,1, auginant žiemą. Grosberno bandymų stotis (Vokietijos Federatyvinė Respublika) siūlo santykį 1: 1 :1,5, o lenkų autoriai Gericke ir Guminska — 1 :0,8 : 1,5.

1973 m. pradėjome dvejų metų frezijų tręšimo bandymus, kurių tikslas buvo išaiškinti, kokios pagrindinio tręšimo normos yra optimalios, kai frezijos auginamos samaninėse durpėse, ir nustatyti, kaip įvairios trąšų normos veikia frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių.

Bandymams imtos samaninės durpės buvo vidutiniškai susiskaidžiusios (jų tūris 0,26 kg/1). Durpes neutralizavome 5 kg (1973 m.) ir 8 kg (1974 m.) statybinės kreidos, kad pH (KcI) būtų 5,3 5,8.

Bandymas darytas 13 variantų 4 pakartojimais. Pirmo varianto augalai buvo patręšti taip, kaip rekomenduoja Latvijos “FSR MA Centrinis botanikos sodas. Kitiems 6 variantams buvo skirta nuo 672 iki 2050 g veiklios medžiagos į kubinį metrą durpių (kiekvieno varianto norma padidinta 25%), esant N :P205: K20 : MgO santykiui kaip 1 :0,9 :2,2: 0,2. Dar kituose 4 variantuose trąšų norma buvo nuo 697 iki 1361 g veiklios medžiagos į kubinį metrą, esant N :P205: K20 : MgO santykiui kaip 1 :0,9 : 1,5 : 0,2. Nurodyta trąšų norma tie patys frezijų klonai buvo tręšiami dvejus metus iš eilės. Be to, viename (XII) variante frezijas dvejus metus auginome visai netręštose durpėse ir dar viename (XIII) — netręštame velėninės žemes ir samaninių durpių mišinyje.

Gumbasvogūnius 6 cm gyliu sodinome 5 1 talpos, 20 cm skersmens vegetaciniuose induose, po 7 gumbasvogūnius kiekviename. Jie pasodinti 1973 m. gruodžio 20 d. ir 1975 rn. sausio 8 d.

Antraisiais metais likusius nuo pagrindinio bandymo gumbasvogūnius ir vaikučius sodinome į samanines durpes šiltnamio lysvėje, patręšę 1050 g/m3 veikliųjų medžiagų.

Visi variantai buvo patręšti vienodu mikroelementų kiekiu, kurį frezijoms rekomenduoja V. Nolendorfas (Latvijos TSR MA Biologijos institutas):

Dabar šis autorius rekomenduoja truputį kitokias mikroelementų trąšų normas. Jos nurodytos sekančiame skyriuje.

Visi variantai išbandyti su Eldorado veisle, dalis jų su Blauwe Wimpel, Pimpernel ir White Swan.

Iš mūsų bandymų nepaaiškėjo vieno ar kito tirto trąšų santykio privalumai. Paaiškėjo tik šitai, kad tada, kai azoto (N) ir kalio (K20) santykis buvo 1 :1,5, trąšų perdozavimo požymiai pasireiškė ne taip greitai, kaip tada, kai jis buvo 1:2,2.

Sekite Mus