Dauguma gėlių atvežtos iš pietinių kraštų, tad jas reikia saugoti nuo šaltų ir žvarbių, ypač šiaurės ir rytų, vėjų. Ir iš šiaurės kilusiems augalams musų klimato sąlygos yra neįprastos, juos taip pat reikia globoti. Tik gerai prižiūrimi augalai normaliai vystosi, gausiai žydi, yra gražūs.
Parinkime gėlynui saulėtą vietą. Jei reikia apsaugoti nuo vėjų, pasodinkime gyvatvorę. Gerai užstoja pastatai. Svarbu tinkamai paruošti žemę. Blogai gèlès auga smėlyje ir molyje. Juos gėlynui reikia specialiai paruošti, pagerinti. Smėlį reikia sumaišyti su sunkesne, derlingesne žeme, o molį pagerinti smėliu, durpėmis, lengva žeme, nes jie palaiko ne supuolusią, o trupiningą dirvos struktūrą.
Pas mus labiausiai paplitusios priesmėlio ir priemolio dirvos. Patręštos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis labai tinka gėlėms auginti. Jei vieta šlapia, užsilaiko vanduo, reikia nusausinti, nes tokioje dirvoje pasodintos gėlės blogai auga, greit išnyksta. Svarbu dirvos reakcija. Ji turi būti neutrali arba silpnai rūgšti. Geriausia, kai dirvos reakcija (pH) lygi 6,5-7. Tokioje dirvoje gerai auga dauguma gėlių. Apie dirvos reakciją (rūgštingumą arba šarmingumą) kaimo vietovėse jaunieji gėlių augintojai gali pasiklausti ūkio agronomo.
Rūgščią dirvą, prieš sodinant augalus, reikia neutralizuoti kalkėmis, kreida. Neutralizuoja ir organinės trąšos, ypač mėšlas. Apie dirvos reakciją galima spręsti iš joje augančių piktžolių. Jei dirvožemyje gausu dirvinių asiūklių, kiškiakopūsčių, rūgčių, rūgštynių, dirvinių našlaičių, vadinasi, dirva rūgšti. Neutrali dirva ilgainiui dėl kai kurių mineralinių trąšų, su lietumi pakliūvančių rūgščių poveikio, ilgai užsilaikant vandeniui, tręšiant durpėmis gali parūgštėti.
Neutralizuojant dirvą, rudenį, pavasarį arba vasarą išbarstomos negesintos arba gesintos kalkės, kreida, seno netinkamo naudoti tinko milteliai ar statybų kalkių liekanos. Įterpti galima perkasant arba supurenant grėbliu, kauptuku. Kalkiname ne vėliau, kaip prieš 2 mėnesius iki gėlių sėjimo ar sodinimo.
Rūgščioje, durpingoje dirvoje auginama keletas augalų: rododendrai, erikos, azalijos. Šarminę reakciją paprastai turi įdruskėję dirvožemiai. Juose labai mažai kas auga. Druskoms surišti įterpiamas gipsas. Kambarinėms ar šiltnaminėms gėlėms reikia turėti specialiai paruoštos žemės. Jos yra keletas. rūšių, kiekvieną ruošiame atskirai. Inspektinė mėšlinė žemė paruošiama, išėmus iš inspekto jam apšildyti skirtą mėšlą bei virš jo esančią žemę. Sukraunama į krūvelę pavėsyje. Per vasarą krūvelė 2-3 kartus perkasama, permaišoma. Po 1-2 metų tinka tręšti augalus bei dėti į žemės mišinius gėlėms.
Lapinė žemė gaunama kompostuojant nukritusius medžių lapus. Netinka ąžuolų, alksnių lapai, nes jie turi tanidinių medžiagų ir ilgai nesupūva. Rudenį sugrėbti lapai kraunami į maždaug 2 m aukščio krūvas, kurios apmetamos plonu žemės sluoksniu. Per sausrą reikia laistyti vandeniu ir srutomis. Per vasarą 2-3 kartus krūva perkasama. Po 2 metų lapai sutręšta, supūva. Lapinė žemė dažnai naudojama daigams auginti bei į žemės mišinius.
Kompostinė žemė gaminama iš įvairiausių organinių atliekų, išravėtų piktžolių, nušienautos žolės, nereikalingų augalų dalių, įvairių pūvančių buitinių atliekų. Nereikia dėti supuvusių, ligų pakenktų vaisių ar augalų, nes jie vėliau per kompostą gali užkrėsti sveikus augalus. Kiekvienų metų atliekos kraunamos vis į kitą krūvą, nemaišomos su pernykštėmis. Keletą kartų krūvos perkasamos pabarstant kalkėmis. Gerai pagamintas kompostas yra puiki trąša visiems augalams, ypač tinka žemei pagerinti sodinant daugiamečius augalus, naudojama sudarant įvairius žemių mišinius.
Durpinė žemė gaunama sudėjus aukštapelkių durpes į krūvas. Sluoksniai kas 20-25 cm sulaistomi srutomis, pabarstomi kalkėmis ir fosforitmilčiais. Pirmų metų pabaigoje ir antrais metais krūva perkasama. Trečiais metais durpinė žemė tinkama naudoti. Jos dedama į žemės mišinius, mulčiuojant ir į smėlingą žemę, norint padidinti rišlumą ir imlumą drėgmei. Durpės palaiko žemę purią ir drėgną. Sumaišytos su smėliu dažnai naudojamos vegetatyviniam dauginimui.
Smėlis. Reikia turėti rupaus išplauto upės smėlio. Jis naudojamas vegetatyviniam dauginimui ir kaip įvairių žemės mišinių priedas. Pagerina laidumą vandeniui. Molio pridedama į žemės mišinius smulkiais trupiniais. Jo reikia žemės rišlumui padidinti, maisto medžiagoms pagerinti. Molio priedas lengvose žemėse labai pageidautinas, tada laistant mažiau išplaunama maisto medžiagų.
Veleninė žemė daroma taip: geroje pievoje nukasama 8-10 cm storio velėna, kurios gabalai sukraunami į krūvas šaknimis į viršų. Per metus velėna perpuva ir gaunama vadinamoji sunki veleninė žemė. Reikia 2 kartus perkasti, palaistyti, kad žemė krūvoje neperdžiūtų. Maišoma su įvairia žeme, persodinant augalus.
Viržinė žemė gaunama nukasus miške, sename viržyne 2-3 cm storio sluoksnį tarp augančių viržių. Joje daug pušų spyglių, senų viržių šakelių bei lapelių. Universali žemė. Tai įvairiausi mišiniai, papildyti mineralinėmis medžiagomis: azotu, fosforu, kaliu (NPK). Žemės mišiniai, ypač skirti kambarinėms gėlėms bei daigams auginti, dar skirstomi į sunkius, vidutinio sunkumo ir lengvus. Sunkios žemės mišinio pagrindą sudaro velėninė žemė.
