Raudonėlis yra daugiametis 30-80 cm aukščio augalas. Stiebas status, ties žiedynu šakojasi. Rečiau turi 1-2 šakas prie pagrindo. Žalias, kartais rausvas. Iš priešingų pusių plaukuotas. Lapai kiaušiniški, kartais pailgi, kotuoti, 2-5 cm ilgio, viršūnė smailėjanti. Lapų kraštai lygūs arba smulkiai dantyti, su blakstienėlėmis. Viršutinė lapo pusė nuoga, apatinė pusė ties lapo gyslomis plaukuota.
Nors paprastąjį raudonėlį galima rasti natūraliose pievose ir kalvų šlaituose, dažniausiai ji auginama mūsų pačių žemėje. Raudonėlio žolė renkama kaip vaistinė žaliava, o lapai ir žiedynai renkami, kai jie yra sausi, o stiebai nenaudojami. Ši žolė gerina virškinimą, skatina prakaitavimą, padeda sergant bronchitu ir karščiavimu. Raudonėlio nuoviras gerina apetitą ir kvapą iš burnos. Jo aromatas naudojamas parfumerijoje.
Žiedai – skėčio pavidalo žiedynai, sudaryti iš kuokelių, kurie, vaisiams bręstant, ilgėja. Žiedlapiai smailiasmailiai, smailiaviršūniai, vainiklapių spalvos, kartais žali. Taurė yra 2-3 cm ilgio, su trikampiais dantukais, kurie dvigubai ar daugiau kartų trumpesni už vamzdelį. Vainikėlis 4-6 mm pločio, rausvas, violetinis, raudonas, kartais baltas. Išorinė jo pusė plaukuota. Iš vainiklapio išsikišusios 2 už viršutinę lūpą ilgesnės lazdelės, po vieną iš abiejų pusių, dvi trumpesnės. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Vaisiai smulkiai taškuoti, rusvi arba šviesiai pilki, 0,75-1 mm ilgio. Prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Nenaudoti raudonėlio preparatų nėščioms moterims, esant aukštam kraujospūdžiui.
Vaistinės savybės Liaudies medicinoje vartojama visa raudonėlio antžeminė dalis. Augale esančios medžiagos pasižymi raminamosiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis ir virškinimą gerinančiomis savybėmis. Raudonėlis vartojamas sergant bronchitu, virškinamojo trakto sutrikimais, nemiga, nerviniais sutrikimais, padeda karščiuojant.
Rinkimas ir paruošimas saugojimui Antžeminę augalo dalį galima nupjauti 1-2 kartus per metus, paliekant iki 20 cm nuo žemės. Žolė paskleidžiama plonu sluoksniu ir džiovinama nuolat naudojant. Jei nupjauti storesni augalo stiebai, jie atskiriami nuo lapų, o patys stiebai nenaudojami. Džiovinta žaliava yra žalsvos spalvos, stipraus būdingo kvapo ir kartaus, stingdančio skonio. Laikoma vėsioje, sausoje vietoje, tinka vartoti 1 metus.
Naudojimas maistui Raudonėlis (prieskonis) Raudonėlis yra gerai žinomas prieskoninis augalas. Juo gardinami mėsos, kiaušinių ir žuvies patiekalai, salotos, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, sriubos ir troškiniai.
Kiti naudojimo būdai Dėl labai aromatingo eterinio aliejaus raudonėliai naudojami parfumerijoje, kremuose ir muiluose. Dažnai auginami soduose kaip aromatiniai, dekoratyviniai augalai.
Raudonėlio žolėje esančios medžiagos suteikia juodą arba tamsiai rudą spalvą, o žiedai yra rausvi. Paplitimas Lietuvoje natūraliai auga viena raudonėlio rūšis. Jos galima rasti pievose, kalvų šlaituose, retuose miškuose
