Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo populiariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus metus programos.
Tulpių pražydinimas
Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiškai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šiltnamių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėnesius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.
Daugiausia tulpių auginama Olandijoje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Danijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzijoje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (auginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apeldoornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūziją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj” (Stavropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda” (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos kolūkis „Draudziba”.
Tulpės Lietuvoje
Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišiadorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svogūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR žemės ūkio ministerijos Respublikinis sodininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržovių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos” nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, kuriuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio ministerijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beinoravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajono „Pirmyn” kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).
Napalankūs metai Lietuvoje
Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siaulių rajono „Pirmyn” kolūkis, Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn” kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūkyje — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avižienių sodininkystės tarybiniame ūkyje — 532, Vilniaus šiltnamių kombinate — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Kernavės kolūkyje — 236, Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybiniame ūkyje — 200. Mažiau buvo auginama Kauno rajono Batniavos daržininkystės tarybiniame ūkyje.
Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis
