Tulpių ekonominė vertė

Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo po­puliariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus me­tus programos.

Tulpių pražydinimas

Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiš­kai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šilt­namių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėne­sius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.

Daugiausia tulpių auginama Olandi­joje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Da­nijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzi­joje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (au­ginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apel­doornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūzi­ją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj“ (Stav­ropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės moks­linio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda“ (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos ko­lūkis „Draudziba“.

Tulpės Lietuvoje

Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišia­dorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svo­gūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR že­mės ūkio ministerijos Respublikinis so­dininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržo­vių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“ nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, ku­riuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio mi­nisterijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beino­ravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajo­no „Pirmyn“ kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).

Napalankūs metai Lietuvoje

Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siau­lių rajono „Pirmyn“ kolūkis, Kaišia­dorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybi­niame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn“ kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūky­je — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avi­žienių sodininkystės tarybiniame ūky­je — 532, Vilniaus šiltnamių kombina­te — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Ker­navės kolūkyje — 236, Vytėnų sodinin­kystės ir daržininkystės bandymų sto­ties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybi­niame ūkyje — 200. Mažiau buvo au­ginama Kauno rajono Batniavos darži­ninkystės tarybiniame ūkyje.

Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Sekite Mus

Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

Problema:

Pamatų hidroizoliacijos parinkimas ir technologijos parinkimas.

Šita problema iškilo nes statybinių medžiagų rinkoje yra siūloma daugybės gamintojų, įvairių rūšių, paskirties, kokybės ir kainų hidrizoliacijos.

Tikslai:

  1. Susipažinti su hidroizliacijos medžiagų ,medžiagomis.
  2. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos klojimo technologijomis ir parinkti klojimo technologiją.
  3. Analizuoti ir įvertinti hidroizoliacijos dangos teigiamas ir neigiamas savybes.

Uždaviniai:

  1. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos charakteristikomis, savybėmis, dangų klasifikavimu;
  2. Tai tepamos ar klijuojamos dangos, šių technologijų teigiamomis ir neigiamomis savybėmis.
  3. Hidroizoliacijos dangos optimalaus varianto parinkimas.

Tyrimo planas:

    1. Problemos išaiškinimas;
    2. Pagrindinių tikslų apibendrinimas;
    3. Tikslams uždavinių iškėlimas ir aiškinimas;
    4. Duomenų rinkimas:
  • susipažinimas su technologijomis;
  • medžiagų analizavimas ir skaičiavimas;

5.Optimalaus varianto parinkimas.

Pateikiamos skirtingų savybių ir sudėties dangos.

Pasirinkau dvi skirtingas hidrizoliacijos dangas ir jas lyginu tarpusavyje .Tai butų savaime prilimpanti 2 sluoksniu ritininė hidroizoliacija, ir teptinė bitumo mastika.

Ritininė hidroizoliacija

Tai yra elatiška hidroizoliacinė membrana, suformuota iš kryžmiškai sluoksniuotos plėvelės ir unikalios, savaime prilimpančios bitumo mišinio medžiagos. Privalumai: savaime prilimpanti- nereikia prilydyti, elastiška – prisitaiko prie statinio poslinkių. Įrengimas: esant žemesniai nei + 4 C temperatūrai aplinkos, patikrinama ar paviršiai neapledija ar apšerkšnija. Prieš hidroizoliacijos įrengimą prie vidinių, išorinių  statinio kampų aplink vamzdžių prasikverbimus tepama mastika.hidroizoliacija būtina  prispausti prie paviršiaus volelių, kad užtikrinti gerą sukibimą su paviršiumi.

Bitumo mastika

Šis produktas gali būti naudojamas ant betoninio ir plytinio paviršiaus. Ji saugo pamatus nuo pelėsių, rūdžių, iškorėjimo bei korozijos. Ši danga tolygi ir vienalytė, todėl nesutrūkinės. Privalumai: Paprastas pritaikymas-mentele tepama tiesiai ant pagrindo. Įrengimas: rekomenduojama naudoti prie +4C ir aukštesnės aplikos temperatūros. Prieš tepant mastika būtina paviršius nuvalyti ir nusausinti ir padengti gruntu. Mastiką butina gerai užtepti ant paviršiaus, kad nebūtų oro tarpų.

Išvados: Mano problema yra hidroizoliacijos dangos įrengimas pasirinktame pastate. Šiuo metu yra daug firmų siūlančių hidroizoliacines dangas, šios hidroizoliacinės dangos skiriasi kainomis, sąlygomis.Hidroizoliacijos yra dvi įrengimo technologijos: tepamos ir klijuojamos hidrizoliacijos. Savo darbe įrenginėsiu 2 sluoksnių klijuojama hidrizoliaciją.Manau kad pasirinkau optimaliausią variantą. Šių hidroizoliacijų techninius rodiklius ėmiau iš firmos “Dauga” katalogo .

šaltinis: POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Sekite Mus

STOGŲ IR TVORŲ DAŽYMAS

Paprasta (necinkuota) skarda naujai dengtą stogą reikia tuojau dažyti. Pirmiausia reikia rūpestingai patikrinti, nėra plyšią, nuvalyti rūdis ir kitus nešvarumus. Visus plyšius, ypač prie sudūrimų ir vandeniui nutekėti vamzdžių, reikia gerai užtaisyti aliejiniu kitu. Tokį stogą plyšiams užtaisyti kitą galima pasigaminti, maišant sausą (gerai išdžiovintą) ir dar karštą persijotą kreidą su pašildytu pokostu. Kreidą reikia pamažu pilti į pokostą ir maišyti. Po kokią 20 minučių .šia masę iškrėsti ant skardos ir, dar pridedant kreidos, gerai išminkyti. Toks kitas išdžiūvęs esti labai tvirtas.

Užtaisytos vietos, kitui išdžiūvus, užgruntuojamos raudės gruntu. Kai šis išdžiūsta, visas paviršius ištisai gruntuojamas tuo pačiu raudės gruntu ir po to du kartus dažomas aliejiniais dažais (geriau su grynu pokostu, negu su oksoliu). Stogams dažyti tinkamiausi yra aliejiniai geležies raudės dažai. Švino raudė labiau tinka gruntavimui; baigiamajam dažymui jos vartoti nepatariama, nes jos spalva iš karto yra labai aštriai raudona, o vėliau nuo saulės ir ore esančią dują greit išblunka, pabąla, ir dėl to dažai nustoja patvarumo.

Stogams dažyti yra specialūs tirštai trinti vario žalieji dažai („medianka“), kurie, prieš vartojant, atitinkamai skiedžiami pokostu. Be to, gali būti vartojami aliuminio dažai (aliuminio milteliai, maišyti su skalūno laku).

Perdažant anksčiau dažytus skardinius stogus, reikia pirmiausia patikrinti, ar jie neprakiurę, ir, jei reikia, suremontuoti ar net išvežti statybines šiukšles.

Po to gerai nuvalyti suodžius, dulkes ir kitus nešvarumus. Jei senų dažų sluoksnis yra labai susidėvėjęs ir perrūdijęs, reikia jį metaliniais šepečiais nuvalyti, dulkes nušluoti šluota ir paviršių nutrinti skuduru, pamirkytu žibale. Po to gruntuojama raudės gruntu.

Kai gruntas išdžiūsta, reikia dar kartą patikrinti, ar nėra skardoje plyšią. Geriausia tai padaryti, žiūrint iš pastogės. Plyšius tarp sudūrimą galima užkaišioti minėtu aliejiniu kitu. Viduryje lapo esančias nedideles skylutes galima užkaišioti virvutės galiukais, įmirkytais raudės dažuose, didesniąsias — užlipdyti brezento ar maišo gabaliukais, įmirkytais tais pačiais raudės dažais. Po kelių dienų, kai lopai ir kiti užtaisymai išdžiūsta, galima dažyti, kaip ir naujus stogus.

Cinkuota skarda dengti stogai nauji paprastai nedažomi. Tačiau po kurio laiko ir jie susiteršia suodžiais, dulkėmis, o vietomis ir surūdija. Tokius stogus taip pat reikia dažyti. Paviršiaus paruošimo ir dažymo eiga lygiai tokia pat, kaip ir perdažant anksčiau dažytus paprastos skardos stogus. Skirtumas tik toks, kad prie cinkuoto paviršiaus blogai kimba aliejiniai dažai ir greit pradeda luptis. Kad taip neatsitiktų, reikia cinkuotos skardos paviršių, prieš gruntuojant, sušiurkštinti stambiu svidinamuoju popieriumi. Galima stogą ištepti azoto ar druskos rūgšties 10% skiediniu; rūgštis cinkuotame paviršiuje išėda smulkias duobutes, ir dėl to paviršius tampa šiurkštesnis.

Be to, skardinius stogus, kaip ir kitus metalinius paviršius, reikia dažyti tik esant sausam, ne perdaug karštam orui. Dažant dideliame karštyje, dažai per staigiai džiūsta, paviršiuje atsiranda raukšlių, pūslių, kurios paskui trūkinėja ir lupasi. Toks dažų sluoksnis yra menkavertis.

Kiekvieną naują dažų sluoksnį reikia tepti tik pirmajam gerai išdžiūvus (jei galima — po 5-7 dienų). Dažyti reikia mažiausiai du kartus: pirmą kartą truputi skystesniais (1 kg tirštų aliejinių dažų skiesti 0,6-0,7 kg pokosto), antrą kartą — tirštesniais (skiesti 0,4-0,5 kg pokosto) aliejiniais dažais. Vieną kartą dažyti nėra prasmės: tai — tas pats, kas ir visiškai nedažyti

Stogams dažyti vartojami didesni teptukai trumpais ir ilgais kotais.

Prieš dažymo darbus visada patariama išsivežti buitinę technika ar tai būtų sienų dažymas ar kiti darbai.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Statyba

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo „nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie rotorinius variklius.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas.

Sekite Mus